Verslo projektų pasirinkimo galimybės

Home / Finansai / Verslo projektų pasirinkimo galimybės

TURINYS

ĮVADAS 3

PROJEKTAS 4

Projektas 4

PROJEKTŲ VALDYMAS 4

Projektų valdymas 4

PROJEKTŲ KLASIFIKAVIMAS 5

VERSLO PROJEKTO APLINKA 6

VERSLO PROJEKTŲ EFEKTYVUMO RODIKLIAI 6

Grynoji dabartinė vertė (NPV) 6

Investicijų atsipirkimo laikotarpis (PP) 8

Vidinė pelno norma (IRR) 9

Rentabilumo indekso ir investicijų efektyvumo koeficiento nustatymas (PI) 10

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 13ĮVADAS

Projektinio mąstymo principų įsigalėjimą, kaip nuosavybės santykių strūktūros įsitvirtinimą, galima laikyti pačia svarbiausia šiuolaikinių rinkos santykių šalies ekonomikoje prielaida. Verslo projektai pastaruoju dešimtmečiu tap one tik verslo galimybių tyrimo ir projektavimo bei realių verslo planų pateikimo įvairiems partneriams priemone, bet ir šiuolaikinės rinkos ekonomikos ir verslo valdymo studijų priemone.

Nors verslo projektinio valdymo šiuolaikinis supratimas įsigalėjo ttik pastaraisiais dešimtmečiais, tačiau tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse vis didesnės verslo dalies valdymas, verslo strategijų, prioritetų ir kitų nuostatų įgivendinimas remiasi proektiniu mąstymu.

Mano darbo tikslas – padaryti verslo projektų pasirinkimo galimybės tyrimą.

Šiame darbe apibendrinau šią temą mažiau išanalizuotais klausimais, remdamasi

A.V.Rutkauskaus R.Tamošiūnienes „Verslo projektavimas“, Sūdžiaus V. „Įmonių komercija: principai ir praktika“PROJEKTAS

Projektas – tai, kas numatoma ar planuojama padaryti (Webster aiškinamasis žodinas). Kitų šaltinių teigimu „projektas yra toks darbas, kuris turi pradžią ir pabaigą. Jis yra planuojamas ir kontroliuojamas, sukeliantis įįvairius pokyčius aplinkoje, tikintis sėkmingos pabaigos.Besitęsiantis darbas, toks kaip pašto skirstymas, nebus projektas. Taigi projektas gali būti tai, kas keičia mūsų pasaulį, tai gali būti gyvenamojo namo, naujų technologijų įsisavinimas, spektaklio kūrimas, ekonominis regiono plėtojimas it t.t.PROJEKTŲ VALDYMAS

Projektų valdymas – ttai mąstymo būdas, apimantis ir specialiąsias, ir platesnio pobūdžio, negu reikia profesijai, žinias. Projektų valdymo, kaip mąstimo būdo, metodai ir priemonės leidžia:

· Parengti ir pagrįsti projekto koncepciją:

· Įvertinti projekto efektivumą, atsižvelgiant į rizikos ir neapibrėžtumo veiksnius;

· Atlikti techninį ir ekonominį investicijų pagrindimą (proektinius tyrimus) bei parengti projekto verslo planą;

· Vykdyti sisteminį projekto planavimą visose jo gyvavimo ciklo fazėse;

· Parengti projekto sąmpratą ir biudžetą;

· Parinkti projekto vykdytojus, organizuojant tam skirtus konkursus;

· Parengti ir sudaryti kontraktus su tiekėjais;

· Optimaliai organizuoti pirkimus ir tiekimus;

· Realizuoti projektą, parenkant tam tinkamą komandą;

· Efektyviai kontroliuoti ir reguliuoti projekto įgyvendinimą bei šiuo laikotarpiu atsirandančius pokyčius;

· Laiku užbaigti projektą;

· Organizuoti sisteminį projekto rezultatų kokybės valdymą;

· Įvairiapusiškai įvertinti „žmogiškąjį veiksnį“, kuris dažnai turi lemiamos įtakos visam proekto efektyvumui.

Pereinant į rinkos ekonomiką komandinių principų atsisakymas pareikalavo

naujų,orientuotų į objektą valdymo formų. Bene labiausiai ppaplitusi ir įšbaigta galimybių paieškos ir veiklos organizavimo forma yra projektų valdymas. Todėl labai svarbu išnagrinėti projektų valdymą, projektų pasirinkimo galimybes ne tik kaip discipliną, bet ir kaip mąstymo būdą.PROJEKTŲ KLASIFIKAVIMAS

Projektai klasifikuojami :

1. pagal problemų turinį

– tipiniai

– unikalūs

2. pagal projektų sudėtį ir veiklos struktūra skirstomi į klases:

– monoprojektas (nepriklausomas)

– multiprojektas (projektų komplektas, derinis iš monoprojektų)

– megaprojektas (tikslinės rėgiono vystymo programos)

3. pagal pagrindinę veiklos sferą:

– socialiniai

– ekonominiai

– organizaciniai

– techniniai ir t.t.

4. pagal veiklos sritis skirstomi į rūšys:

– mokymo-švietimo

– tyrimų ir vystymo

– inovaciniai

– kombinuoti

5. pagal projekto trukmę

– trumpalaikiai (1-2 metai)

– vidutiniai (3-5 metai)

– ilgalaikiai (daugiau negu 5 metai)

6. pagal projekto sudetinguma

– paprastas

– sudėtingas

– labai sudėtingas

7. pagal llygius:

– pirmo lygio paprasti ir neformalūs projektai (trumpa trukmė; viena ar kelios organizacijos; nesudėtingas valdymas).

– didesni standartiniai projektai (mažiau negu 1 metas; kelios organizacijos ir didesne komanda)

– kompleksiniai projektai

– dideli superprojektai (gali būti sudėti iš atskirų projektų dalių, analizuojama daugiau problemų)VERSLO PROJEKTO APLINKA

Atliekant projektinius tyrimus svarbu ne tik įvertinti projekto aplinką, bet taip pat išanalizuoti ją, nustatyti tas aktyviąsias jėgas, kurios gali turėti įtakos pokyčių procesui. Tam reikia apibrėžti visus reikšmingus irkritinius aplinkos veiksnius ir juos kontruoliuoti iki investicinio sprendimo priėmimo.

Reikia pastebėti, kad projekto pokyčiai valdomi per visą jo gyvavimo laikotarpį, todėl labai svarbu gerai suvokti projekto ir jį supančios aplinkos tarpusavio sąveiką.

Visų veiklos sričių, kuriose plėtojamas projektas, padalinimas į projektą ir išorinę aplinką yra sąlyginis. Kadangi projektas nėra griežtai stabilus darinys, nes dalis jo elementų realizuojant projektą gali pakeisti buvimo vietą, t.y. iš išorinės aplinkos pereiti į patį projektą, ir atvirkščiai. Be to, dalis projekto elementų gali būti naudojami ir projekte, ir išorinėje aplinkoje.

Atsakingi projekto darbuotojai ir organizacijos vadovai turi žinoti, kokioje aplinkoje yra atliekamas darbas, nes tai – vienas iš veiksnių, turinčių įtakos sėkmingam proekto realizavimui.VERSLO PROJEKTŲ EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Grynoji dabartinė vertė (NPV)

Grinosios dabartinės vertės (NPV) rodiklis yra labiausiai paplitęs ir vienas iš svarbiausių investicijų efektivumo finansinio vertinimokriterijų. Rodiklio esmė – ggrynosios dabartinės vertės apskaičiavimas, iš diskontų iki investavimo pradžios momento piniginių mokėjimų (išlaidų) sumą.

Kadangi pinigų srautai pasiskirstę laike, jie diskontuojami pagal tam tikrą procentinę normą i. Kai kuriais atvejais diskonto koeficientas pagal pasirinktą normą i vadinamas barjeriniu koeficientu. Diskontuoti taikoma procentinė norma finansų rinkoje turi parodyti laukiamą vidutinį paskolų palūkanų normų lygį. Svarbus momentas nustatant procentinę normą, naudojamą mokėjimų srautui diskontuoti, yra rizikos veiksnių nagrinėjimas. Rizika gali sumažinti realią įdėto kapitalo grąžą lyginant su kapitalo grąža.

Parenkant palyginamąją normą iš esmės orientuojamasi į egzistuojantį arba laukiamą apytikrį paskolos palūkanų lygį. Lieteratūroje rekomenduojama taikyti minimaliai patrauklią pajamų normą. Tam dažniausiai parenkami konkretūs orientyrai (tam tikrų rūšių vertybinių popierių, bankų operacijų ir kitų finansinių operacijų pelningumas.

Akivaizdu, kad palyginamoji norma, naudojama verslo projektų efektyvumui įvertinti, iš esmės priklauso ne tik nuo šalies ūkio konjunktūros, bet ir nuo investuotojo finansinės padėties, jo sugebėjimų įžvelgti ateitį bei kitų veiksnių.

Vis dėlto nustatant taikytiną diskontuoti palūkanų normą vienas iš svarbiausių momentų yra rizikos įvertinimas. Įgyvendinant didelius projektus, firmos (steigėjai) bei investicinių projektų rengimo agentūros efektyvumui įvertinti taiko įvairius sudėtingus metodus – jautrumo analizę, matematinės statistikos metodus, ekonominį ir matematinį modeliavimą. Išvardintieji metodai sumažina riziką leisdami asmeniui, priimančiam sprendimą, tirti daug galimų pasekmių variantų, atsižvelgiant į įvairių ssąlygų pasikeitimą.

Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansiniam efektivumui įvertinti dažniausiai atliekama tik jautrumo analizė. Nagrinėjant grynųjų pinigų srauto dabartinės vertės nustatymo galimybes, galima teigti, kad gaunami srautai būna labai įvairūs, todėl kiekvienam atvejui reikia taikyti labausiai tinkančias formules.

Jei yra vienkartinė investicija, grynąją dabartinę vertę matematiškai galima apskaičiuoti pagal formulę: (1)

Kur P1, P2, . Pk, . Pn – metinės pajamos per n metų, IC – pradinės investicijos, i – palyginimo (diskonto) norma.

Akivaizdu, kad esant NPV > 0 – projektas priimtinas; NPV < 0 – projektas nepriimtinas; NPV = 0 – projektas nei pelningas, nei nuostolingas.

Jei yra nevienkartinė investicija, o finansiniai ištekliai nuosekliai investuojami kelerius metus, NPV apskaičiavimo formulė modifikuojama tokiu būdu(2)

Akivaizdu, kad NPV rodiklis rodo prognozuojamą įmonės (projekto) ekonominio potencialo pasikeitimo vertinimą nagrinėjamo projekto priėmimo atveju. Kadangi šis rodiklis siejamas su laiko veiksniu, todėl įvairių projektų NPV galima sumuoti. Tai yra labai svarbi savybė, išskirianti šį kriterijų iš visų kitų ir leidžianti laikyti pagrindiniu, analizuojant optimalų investicinį porfelį.

Jei investicijos ir jų įplaukos sudaro mokėjimų srautus, kurie atitinka kintamus laike dėsningumus, NPV gali būti apskaičiuota, naudojantis rentų dabartinės vertės apskaičiavimo formulėmis. Jei investicijos ir įplaukos iš jų yra tolydžiosios ir diskrečiosios, be to, įplaukos gaunamos iš karto pasibaigus investavimui, tai NPV

dydis apskaičiuojamas kaip dviejų rentų dabartinių verčių skirtumas: (3)

Kur Pk – 1,2 ., n2 periodų pajamos; CI – 1,2, ., n1 periodų investicinės įšlaidos; Vn1 – diskonto koeficientas pagal procentinę normą i; n1 – investicijų periodo trukmė; n2 – lėšų investavimo trukmė.

Tuo atveju, kai investicijos ir įplaukos – nenutrūkstami procesai, rentos grinoji dabartinė vertė bus lygi: (4)

Kur an2;q – nenutrūkstamos (tolydinės)rentos diskonto koeficientas; q – augimo galia. Ji lygi q=ln(1+i).

Beje, jei įplaukos iš investicijų bus gaunam.os ne iš karto, o vvėliau, tai grynoji dabartinė vertė mažės.Investicijų atsipirkimo laikotarpis (PP)

Atsipirkimo laikotarpis (PP) – vienas iš dažniausiai taikomų rodiklių, analizuojant investicinius projektus.

Atsipirkimo laikas – laiko trukmė, per kurį nediskontuotos prognuojamos piniginių lėšų įplaukos viršija nediskontuotą investicijų sumą. Tai metų reikalingų kompensuoti startines investiciju išlaidas, skaičius.

Išsamesnis yra kitas atsipirkimo laiko nustatymo metodas – atsipirkimo laikotarpis nok (PP) , tai tikras periodas, per kurį grynojo pelno, diskontuoto iki investicijų užbaigimo momento, suma lygi investicijų sumai(5)

Kur Pk – metinės pajamos; – visų investicijų ssuma; t – investicijų užbaigimo terminas.

Iš visiško atsipirkimo sąlygų per laikotarpį nok, esant pateiktainormai i, matyti anuitetų dabartinės vertės ir investicijų sumos lygybė; (6)

Jeigu pajamos gaunamos nuolat ir nepertraukiamai.Tada: (7)

Tuo atveju, kai nenutrūkstamą pajamų srautą kai jis kinta pastoviu didėjimo ttempu randame: (8)

Kur γ – tolydžiųjų pajamų pastovaus prieaugio rodiklio greitis.

Gaunamų pajamų lygis turi būti didesnis už investicijų dydžio ir priskaičiuojamų palūkanų normos dydžio sandaugą, norint, kad investicijos atsipirktų.

Pagrindinis atsipirkimo laikotarpio rodiklio n ok trūkumas yra tas, kad jis neparodo viso investicijų funkcionavimo periodo. Dėl šios priežasties atsipirkimo laiko rodiklis neturėtų būti svarbiausias investicijų priėmimo kriterijus, jį reikėtų taikyti tik kaip papildomą rodiklį, priimant sprendimą.Vidinė pelno norma (IRR)

Rodiklis, apibūdinantis šių išlaidu santykinį lygį, yra naudojamo kapitalo kaina. Finansuojant projektą iš skirtingų šaltinių, šis rodiklis nustatomas pagal aritmetinio svertinio vidurkio formulę.

Vidinė pelno normos rodiklis apibūdina maksimaliai galimą santykinį išlaidų lygį.

Taigi IRR rodiklį investuotojas turi palyginti su investiciniam projektui pasiskolintų finansinių išteklių kaina (CC). Jeigu IRR > CC, tai pprojektas yra priimtinas; jeigu IRR < CC, jis atmetamas; jeigu IRR = CC, projektas nei pelningas, nei nuostolingas.Rentabilumo indekso ir investicijų efektyvumo koeficiento nustatymas (PI)

Rentabilumo indekso apskaičiavimo metodas yra grynosios dabartinės vertės (NPV) nustatymo metodo tęsinys. PI rodiklis, skirtingai nuo NPV, yra santykinys dydis.

Jei investicijos vienkartinės, tai šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę: (9)

Kur Pk – kasmetinės pajamos, IC – startinės investicijos.

Jei investicijos yra tam tikras srautas, tai (10)

Kur ICt- investicinių išlaidų dydžiai periodu t .

Jei PI = 1, ttai reiškia, kad investicijų pajamingumas atitinka rentabilumo normativą (palyginimo normą.

Investicijų efektivumo koeficiento (ARR) apskaičiavimo metodo esmė yra ta, kad vidutinių metinių pajamų dydis (PN) dalinamas iš viditinio investicijų dydžio.

Taigi šio koeficiento reikšmė nustatoma taip: (11)

Šį rodiklį galima lyginti su rentabilumo koeficientu. Pagrindinis šio metodo trūkumas yra tas, kad formuojant piniginius srautus neįskaitomas laiko veiksnys.IŠVADOS

· Projektas yra toks darbas, kuris turi pradžią ir pabaigą. Jis yra planuojamas ir

kontroliuojamas, sukeliantis įvairius pokyčius aplinkoje, tikintis sėkmingos pabaigos.

· Projektų valdymas – tai mąstymo būdas, apimantis ir specialiąsias, ir platesnio

pobūdžio, negu reikia profesijai, žinias.

· Projektai klasifikuojami pagal problemų turinį, pagal projektų sudėtį ir veiklos

struktūra skirstomi į klases, pagal pagrindinę veiklos sferą, pagal veiklos sritis skirstomi į rūšys, pagal lygius, pagal projekto sudetinguma, pagal projekto trukmę.

· Atliekant projektinius tyrimus svarbu ne tik įvertinti projekto aplinką, bet taip pat

išanalizuoti ją, nustatyti tas aktyviąsias jėgas, kurios gali turėti įtakos pokyčių procesui. Tam reikia apibrėžti visus reikšmingus irkritinius aplinkos veiksnius ir juos kontruoliuoti iki investicinio sprendimo priėmimo.

· NPV rodiklis rodo prognozuojamą įmonės (projekto) ekonominio potencialo

pasikeitimo vertinimą nagrinėjamo projekto priėmimo atveju.

· Pagrindinis atsipirkimo laikotarpio rodiklio n ok trūkumas yra tas, kad jis

neparodo viso investicijų funkcionavimo periodo. Dėl šios priežasties atsipirkimo laiko rodiklis neturėtų būti svarbiausias investicijų priėmimo kriterijus, jį reikėtų taikyti tik kaip ppapildomą rodiklį, priimant sprendimą.

· Visį investicijų efektivumo rodiklių ryšiai priklauso nuo dviejų parametrų – i

(palyginamosios normos) ir n (bendros trukmės). Vienos charakteristikos reikšmės lygius poslinkius atitinka nelygūs kitų charakteristikų pokyčiai. Yra vienas bendras trūkumas – juose laikoma, kad yra žinomi skaičiuojant taikomi būsimų pajamų rodikliai, jų dydžiai ir įplaukų laikas. Grynųjų pajamų srauto reikšmė – tai dydis, priklausantis nuo daugelio veiksnių, kurie apytiksliai gali būti nustatyti tik pagal panašias situacijas, susiklosčiusias pastoviose gamybinėse sistemose bei realizavimo rinkose.

· Tačiau, esant didesniam kainų ir produkcijos paklausos svyravimui ar kitokiems

poveikiams, būtini skaičiavimui parametrai gali būti įvertinti tik apytiksliai, o kartais jų nustatyti tiesiog neįmanoma. Antrasis elementas, kuris prisideda prie efektivumo rodiklių rezultatų neapribrėžtumo – tai diskonto normos pasirinkimas (rentabilumo normos, palyginamosios normos). Kad ir kaip patikimai būtų nustatyta ši norma, laikui bėgant keičiasi ekonominė konjunktūra, padėtis kredito ir pinigų bei valiutos rinkose ir pan. Taigi norma, apibrėžta efektyvumo vertinimo momentu, gali gerokai pasikesti jau per kitą laikotarpį. Tai, kas pasakyta, didina įvertinimų sąlygiškumą, todėl šiandienos sąlygomis, atliekant bet kokius investicijų efektivumo vertinimus, reikia gerokai daugiau dėmesio skirti rizikos ir neapibrėžtumo veiksniams.LITERATŪRA

1. A.V.Rutkauskaus R.Tamošiūnienes „Verslo projektavimas“,

2. Sūdžiaus V. „Įmonių komercija: principai ir praktika“

Related Posts