Apskaitos politika

Home / Finansai / Apskaitos politika

TURINYS

I TVARKA. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 4

1 dalis. Bendrosios nuostatos 4

1.1. skyrius. Norminiai aktai, kuriais vadovaujamasi tvarkant apskaitą ir rengiant atskaitomybę 4

1.1.1. Bendrovė tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus: 4

1.2 skyrius. Finansiniai metai 4

1.3 skyrius. Apskaitos tvarkymo būdas 4

1.4 skyrius. Piniginis matas 5

1.5 skyrius. Kalba 5

2 dalis. Buhalterinio darbo organizavimas 5

2.1 skyrius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas 5

2.2 skyrius. Atsakomybė už apskaitos tvarkymą 5

3 dalis. Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas 6

3.1 skyrius. Komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimas 6

3.2 skyrius. Darbuotojų supažindinimas su komercinėmis paslaptimis 6

3.3 skyrius. Atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą 7

3.4 skyrius. KKitos informacijos skelbimo apribojimas 7

4 dalis. Drausminė darbuotojų atsakomybė 7

4.1 skyrius. Darbo sutarties šalių pareigos 7

4.2 skyrius. Drausminės atsakomybės taikymo pagrindai 8

4.3 skyrius. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka 8

4.4 skyrius. Drausminės nuobaudos galiojimas 8

5 dalis. Materialinė darbuotojų atsakomybė 8

5.1 skyrius. Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai 8

5.2 skyrius. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos 9

5.3 skyrius. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir žalos išieškojimo tvarka 9

5.4 skyrius. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 10

6 dalis. Kasos ir banko operacijų organizavimas 10

6.1 skyrius. Grynųjų pinigų gabenimas ir laikymas kasoje 10

6.2 skyrius. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarkos konkretizavimas 10

6.3 skyrius. Atsiskaitymų ssu atskaitingais asmenimis tvarka 10

6.4 skyrius. Darbo su elektroniniais kasos aparatais organizavimas 10

6.5 skyrius. Banko operacijų organizavimas 11

7 dalis. Darbo užmokesčio sistema 11

7.1 skyrius. Darbo apmokėjimo organizavimas 11

8 dalis. Normos ir normatyvai 11

8.1 skyrius. Darbo užmokesčio tarifiniai atlygiai 11

8.2 skyrius. Ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, dydžio nnustatymas 11

8.3 skyrius. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai 12

9 dalis. Buhalterijos kontrolės sistema 12

9.1 skyrius. Buhalterijos kontrolės formos 12

9.2 skyrius. Vyriausiojo buhalterio atliekama kontrolė 12

9.3 skyrius. Nepriklausomas patikrinimas 13

10 dalis. Apskaitos darbuotojų profesinė etika 13

10.1 skyrius. Profesinės etikos reikalavimų apskaitos darbuotojams nustatymas 13

II TVARKA. APSKAITOS TECHNIKA 14

1 dalis. Apskaitos technikos bendrosios nuostatos 14

2 dalis. Finansinės atskaitomybės sudarymas 15

3 dalis. Turto ir įsipareigojimų inventorizacija 15

3.1 skyrius. Inventorizacijos rūšys, periodiškumas, įsakymas dėl inventorizacijos atlikimo 15

3.2 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto inventorizacija 16

3.4 skyrius. Inventorizacijos rezultatų įforminimas 16

4 dalis. Klaidų taisymas apskaitos dokumentuose, registruose ir finansinėje apskaitoje 16

4.1 skyrius. Klaidų taisymas dokumentuose 16

4.2 skyrius. Klaidų taisymas apskaitos registruose ir buhalterinėse sąskaitose 17

4.3 skyrius. Klaidų vertinimas 17

4.4 skyrius. Klaidų taisymas finansinėje atskaitomybėje 17

4.5 skyrius. Klaidų taisymo informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje 18

5 dalis. Apskaitos dokumentai 18

5.1 skyrius. Pateisinamieji ir patvarkomieji dokumentai 18

5.2 skyrius. Dokumentų numeravimas, PVM sąskaitų faktūrų registrų pildymas 19

5.4 sskyrius. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimas 19

APSKAITOS POLITIKA 20

III TVARKA. APSKAITOS METODIKA 20

1 dalis. Bendrosios nuostatos 20

1.1 skyrius. Apskaitos metodikos šaltiniai 20

1.2 skyrius. Vartojamos sąvokos 20

1.3 skyrius. Bendrieji apskaitos principai 20

1.4 skyrius. Apskaitos metodai, jų nustatymas ir keitimas 21

1.5 skyrius. Informacijos reikšmingumas 21

1.6 skyrius. Bendrovės veikla 22

2 dalis. Nematerialiojo turto apskaita 22

2.1 skyrius. Nematerialiojo turto pripažinimas 22

2.2 skyrius. Nematerialiojo turto grupavimas ir nematerialiojo turto apskaitai naudojamos sąskaitos 22

2.3 skyrius. Nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymas 22

2.4 skyrius. Nematerialiojo turto amortizacija 24

2.5 skyrius. Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas ir nurašymas 24

2.6 skyrius. Informacijos apie nematerialųjį turtą atskleidimas finansinėje aatskaitomybėje 25

3 dalis. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita 25

3.1 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto pripažinimas 25

3.2 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto grupavimas ir materialiojo turto apskaitai 26

naudojamos sąskaitos 26

3.3 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymas 26

3.4 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas apskaitoje ir pateikimas finansinėje 27

atskaitomybėje 27

3.6 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, rekonstravimo ir remonto išlaidų 28

apskaita 28

3.7 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas 29

3.8 skyrius. Informacijos apie ilgalaikį materialųjį turtą atskleidimas finansinėje 29

atskaitomybėje 29

4 dalis. Gautinų sumų apskaita 30

4.1 skyrius. Per vienerius metus gautinų sumų pripažinimas 30

4.2 skyrius. Per vienerius metus gautinų sumų įvertinimas 30

4.3 skyrius. Gautinų sumų grupavimas ir šių sumų apskaitai naudojamos sąskaitos 30

4.4 skyrius. Informacijos apie gautinas sumas atskleidimas finansinėje atskaitomybėje 31

5 dalis. Piniginio turto apskaita 31

5.1 skyrius. Piniginio turto pripažinimas 31

5.2 skyrius. Piniginio turto įvertinimas 31

5.3 skyrius. Piniginio turto grupavimas ir apskaitai naudojamos sąskaitos 31

5.4 skyrius. Informacijos atskleidimas apie piniginį turtą finansinėje atskaitomybėje 31

6 dalis. Nuosavo kapitalo apskaita 31

6.1 skyrius. Nuosavo kapitalo sudėtis 32

6.2 skyrius. Nuosavo kapitalo apskaitai naudojamos sąskaitos 32

6.3 skyrius. Įstatinio kapitalo apskaita 32

6.4 skyrius. Akcijų priedų apskaita 32

6.5 skyrius. Perkainojimo rezervo (rezultatų) apskaita 32

6.6 skyrius. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaita 33

6.7 skyrius. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje 33

7 dalis. Įsipareigojimų apskaita 34

7.1 skyrius. Įsipareigojimų pripažinimas 34

7.2 skyrius. Įsipareigojimų grupavimas 34

7.3 skyrius. Įsipareigojimų įvertinimas finansinėje atskaitomybėje 35

7.4 skyrius. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje 35

8 dalis. Pajamų apskaita 36

8.1 skyrius. Pajamų pripažinimas 36

8.2 skyrius. Pajamų dydžio įvertinimas. 36

8.3 skyrius. Tipinės veiklos pajamos 36

8.4 skyrius. Prekių pardavimas 36

8.5 skyrius. Paslaugų teikimas 36

8.6 sskyrius. Netipinės veiklos pajamos 37

8.7 skyrius. Pagautė 37

8.8 skyrius. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje 37

9 dalis. Sąnaudų apskaita 37

9.1 skyrius. Sąnaudų pripažinimas 37

9.2 skyrius. Sąnaudų dydžio įvertinimas 38

9.3 skyrius. Sąnaudų grupavimas ir sąnaudų apskaitai naudojamos sąskaitos 38

9.4 skyrius. Pardavimo savikaina 38

9.5 skyrius. Veiklos sąnaudos 38

9.7 skyrius. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 39

9.8 skyrius. Netekimams priskiriamų išlaidų apibūdinimas 39

9.9. skyrius Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje 39

1 Priedas 40

2 Priedas 42

3 Priedas 45

PATVIRTINTA

Jonas Jonaitis

2005-01-26 įsakymu Nr.25

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „Jonaičiai“

APSKAITOS POLITIKA

I TVARKA. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Bendrovėje apskaitos darbai organizuojami vadovaujantis šios Tvarkos nuostatomis.

1.1. SKYRIUS. NORMINIAI AKTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI TVARKANT APSKAITĄ IR RENGIANT ATSKAITOMYBĘ

1.1.1. Bendrovė tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus:

– LR buhalterinės apskaitos įstatymas;

– Verslo apskaitos standartai;

– LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;

– LR pinigų įstatymas;

– LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas;

– LR akcinių bendrovių įstatymas;

– LR darbo kodeksas;

– LR civilinis kodeksas

– LR apskaitos instituto Standartų tarybos nutarimas „Dėl pavyzdinio sąskaitų plano patvirtinimo“;

– LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“;

– LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“;

– LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“;

– Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“;

1.2 skyrius. Finansiniai metai

1.2.1. Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių.

1.2.2. Bendrovės ffinansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

1.3 skyrius. Apskaitos tvarkymo būdas

1.3.1. Bendrovės apskaita tvarkoma dvejybiniu įrašu.

1.4 skyrius. Piniginis matas

1.4.1. Bendrovėje apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą.

1.4.2. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas LR teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną

1.5 skyrius. Kalba

1.5.1. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba.

1.5.2. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą.

2 DALIS. BUHALTERINIO DARBO ORGANIZAVIMAS

Bendrovėje buhalterinis darbas organizuojamas vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

2.1 skyrius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas

2.1.1. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas Bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą organizuoja, vadovauja ir kontroliuoja vyriausiasis buhalteris.

2.1.2. Vyriausiąjį buhalterį į pareigas priima ir iš jų atleidžia UAB direktorius Jonas Jonaitis;

2.1.3. Vyriausiasis buhalteris pavaldus Bendrovės direktoriui.

2.1.4. Vyriausiojo buhalterio nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems Bendrovės darbuotojams.

2.1.5. Visi Bendrovės buhalterijos darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais

nuostatais, įmonės vidaus dokumentais, Bendrovės patvirtintu Etikos kodeksu.

2.2 skyrius. Atsakomybė už apskaitos tvarkymą

2.2.1. Bendrovės administracijos vadovas atsako už apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.

2.2.2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už tų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

2.2.3. Vyriausiasis buhalteris atsako už visų buhalterinių įrašų teisingumą.

2.2.4. Vyriausiasis buhalteris atsako už dėl savo kaltės atliktą neteisingą mokesčių ir įmokų apskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku, neteisingų duomenų pateikimą Statistikos departamentui pprie LRV, jų pateikimą ne laiku, taip pat kitų nustatytų pažymų ir pranešimų nepateikimą valdžios institucijoms, Bendrovės darbuotojams bei tretiesiems asmenims, neteisingą ir nesavalaikį mokesčių ir įmokų sumokėjimą, įskaitymą bei grąžinimą.

2.2.5. Kai vyriausiojo buhalterio nėra darbo vietoje (dėl ligos, atostogų, komandiruotės ar pan.), jo pareigas laikinai eina kitas UAB direktoriaus įsakymu paskirtas buhalterijos darbuotojas.

2.2.6. Visos su buhalterine apskaita susijusios darbinės funkcijos apibrėžiamos Bendrovės darbuotojų pareiginiuose nuostatuose (1 (I.2) priedas Dėl pareiginių nuostatų).

2.2.7. Su pareiginiais nuostatais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

2.2.8. Už savo ppareigų ir darbinių funkcijų nevykdymą darbuotojai atsako vidaus darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.2.9. Už buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos nesilaikymą, darbinių funkcijų netinkamą vykdymą Bendrovės darbuotojams gali būti taikoma drausminė, materialinė atsakomybė.

2.2.10. Bendrovės administracijos vadovas atsako už aapskaitos dokumentų išsaugojimą.

3 DALIS. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS IR KOMERCINIŲ PASLAPČIŲ IŠSAUGOJIMAS

Šioje Dalyje apibrėžiama informacija, kuri pripažįstama Bendrovės komercine paslaptimi, reglamentuojama komercinių paslapčių suteikimo darbuotojams tvarka, ir atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą

3.1 skyrius. Komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimas

3.1.1. Informacija, kuri naudojama Bendrovės veikloje bei atitinka žemiau išdėstytus požymius, laikoma Bendrovės komercine paslaptimi:

– turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę;

– informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims;

– Bendrovė ar kitas asmuo, kuriam Bendrovė patikėjo šią informaciją, deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą.

3.2 skyrius. Darbuotojų supažindinimas su komercinėmis paslaptimis

3.2.1. Bendrovės darbuotojai ir tretieji asmenys (auditorius, akcininkai, konkursų organizatoriai ir pan.), kurie pagal teisės aktų nuostatas turi būti supažindinti su Bendrovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, su ja supažindinami pasirašytinai, tik pateikę Bendrovės nustatytos fformos rašytinį susitarimą neatskleisti komercinių paslapčių.

3.2.2. Asmenys, teisėtais būdais susipažinę su Bendrovės komercinėmis paslaptimis, privalo neatskleisti, neprarasti, nesugadinti ir nesunaikinti šios informacijos, nenaudoti jos asmeniniams tikslams, taip pat savo veikloje nesiimti veiksmų ar neveikimo, nukreipto prieš Bendrovės interesus.

3.2.3. Darbuotojai, kuriems pateikta informacija, Bendrovės laikoma komercine paslaptimi, negali šios informacijos skleisti kitiems darbuotojams, kurie su tokia informacija nėra supažindinti.

3.2.4. Bendrovės darbuotojams, dirbantiems su komercinę paslaptį sudarančia informacija, draudžiama eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, kol galioja darbo sutartis ssu Bendrove.

3.2.5. Bendrovės darbuotojai, dirbantys su komercinę paslaptį sudarančia informacija, per 30 d. nuo Apskaitos politikos patvirtinimo įsakymo įsigaliojimo dienos privalo raštu informuoti Bendrovės vadovą, kur ir kokias pareigas jie papildomai eina, kaip jų kita veikla yra susijusi su Bendrove ir kokią įtaką tai gali daryti komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui.

3.2.6. Pasibaigus komercinių paslapčių naudojimo laikui, asmuo privalo grąžinti Bendrovei visą medžiagą, pateiktą bet kokiomis priemonėmis, kurioje yra komercines paslaptis sudaranti informacija, įskaitant visas kopijas. Medžiagos grąžinimo faktas patvirtinamas pasirašant perdavimo–priėmimo aktą.

3.3 skyrius. Atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą

3.3.1. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informacijos, kuri sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, taip pat asmenys, neteisėtai atskleidę, sugadinę, sunaikinę ar praradę jiems patikėtą komercinę paslaptį, privalo sumokėti Bendrovei 1000 Lt baudą bei atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia baudos suma. Nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti patirtos išlaidos ir negautos pajamos.

3.3.2. Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymas nepanaikina Bendrovės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 1 p. numatytą baudą bei atlygintų Bendrovės nuostolius.

3.4 skyrius. Kitos informacijos skelbimo apribojimas

3.4.1. Metinė finansinė atskaitomybė, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada, kiti dokumentai bei kita informacija pripažįstamos konfidencialiais dokumentais aar konfidencialia informacija.

3.4.2. Bendrovės darbuotojai, susipažinę ar supažindinti su konfidencialiais dokumentais ar informacija, neturi teisės skelbti jos kitiems darbuotojams bei tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, arba konfidenciali informacija turi būti atskleista pagal LR įstatymus (valstybės registrams, kontroliuojančioms institucijoms, teismui ir pan.). Darbuotojai, pažeidę šį reikalavimą, traukiami drausminėn atsakomybėn ir privalo atlyginti Bendrovės patirtą žalą. Konfidencialios informacijos atskleidimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

4 DALIS. DRAUSMINĖ DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ

Šioje Dalyje nustatomos drausminės atsakomybės sąlygos, drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas.

4.1 skyrius. Darbo sutarties šalių pareigos

4.1.1. Bendrovės darbuotojai, vykdydami darbines pareigas, savo veikloje privalo vadovautis visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, o buhalterijos darbuotojai – ir jų profesinę etiką reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis. Darbuotojo veika, pažeidžianti visuotinai priimtas etikos ir darbo etiketo normas, gali būti laikoma pagrindu darbuotoją traukti drausminėn atsakomybėn. Buhalterijos darbuotojų veika, pažeidžianti jų profesinę etiką reglamentuojančių nacionalinių ir tarptautinių normų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Visi Bendrovės darbuotojai, vykdydami darbines pareigas, privalo vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais įmonės lokaliniais teisės aktais, vykdyti darbo sutartyje bei pareigybės nuostatuose numatytus reikalavimus.

4.1.2. Padalinių vadovai privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir ssveikatą reglamentuojančių norminių aktų bei kitų teisės aktų reikalavimų.

4.1.3. Darbuotojams už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

a) pastaba;

b) papeikimas;

c) atleidimas iš darbo (įstatymų numatytais atvejais)

4.2 skyrius. Drausminės atsakomybės taikymo pagrindai

4.2.1. Drausminę atsakomybę galima taikyti tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui.

4.2.2. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

4.2.3. Darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

4.3 skyrius. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka

4.3.1. Prieš skiriant drausminę nuobaudą, padalinio vadovas turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

4.3.2. Jei per nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia raštiško pasiaiškinimo, padalinio vadovas teikia Bendrovės vadovui siūlymą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo.

4.3.3. Drausminė nuobauda skiriama Bendrovės vadovo įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

4.3.4. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos

praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, išskyrus 4.3.5 punkte numatytą išimtį, kai drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

4.3.5. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

4.4 skyrius. Drausminės nuobaudos galiojimas

4.4.1. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, llaikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

4.4.2. Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, padalinio vadovas gali teikti Bendrovės vadovui siūlymą darbuotojui skirtą drausminę nuobaudą panaikinti nepasibaigus jos galiojimo terminui.

5 DALIS. MATERIALINĖ DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ

Šioje Dalyje apibrėžiama, kada darbuotojams gali būti taikoma materialinė atsakomybė, kokios šios rūšies atsakomybės taikymo sąlygos ir tvarka, kokio dydžio materialinė atsakomybė gali būti taikoma.

5.1 skyrius. Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai

5.1.1. Materialinė darbuotojo atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas padaro žalą Bendrovei, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jjas atlikdamas.

5.1.2. Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:

a) padaroma žala;

b) žala padaroma neteisėta veika;

c) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

d) yra pažeidėjo kaltė;

e) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo ssantykiais;

f) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

5.1.3. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:

a) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);

b) medžiagų pereikvojimo;

c) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;

d) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;

e) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;

f) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;

g) to, kad nesiimta priemonių sutrukdyti išleisti blogą produkciją, grobti materialines ar pinigines vertybes;

h) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareigybės nuostatų ar kitų instrukcijų pažeidimo.

5.2 skyrius. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos

5.2.1. Darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą, jei žalos dydis neviršija jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ribos. Jei žalos dydis viršija šią ribą, darbuotojas privalo atlyginti dalį padarytos žalos, lygią jo trijų mėnesinių darbo užmokesčių ribai, išskyrus aatvejį, kai vadovaujantis šio skyriaus 5.2.2 punkto nuostatomis, darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą.

5.2.2. Darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą, jei:

a) žala padaryta tyčia;

b) žala padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

c) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;

d) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

e) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška mmaterialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;

f) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo.

5.2.3. Jeigu žala padaryta esant Bendrovės įgaliotų atstovų kaltei, žalos atlyginimo dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į Bendrovės įgaliotų atstovų kaltės laipsnį arba darbuotojas gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

5.3 skyrius. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas ir žalos išieškojimo tvarka

5.3.1. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

5.3.2. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).

5.3.3. Kai nukentėjusiajai trečiajai šaliai nuostolius atlygina darbdavys, jis įgyja teisę iš kalto darbuotojo išieškoti trečiajai šaliai išmokėtas sumas. Šiuo atveju atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurią Bendrovė regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.

5.3.4. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala, neviršijanti jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio Bendrovės vadovo rašytiniu nurodymu. Bendrovės vadovo nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.

5.3.5. Darbuotojas, nesutikdamas su vadovo nurodymu dėl žalos išieškojimo iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo žalos išieškojimą.

5.4 skyrius. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

5.4.1. VVisiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

6 DALIS. KASOS IR BANKO OPERACIJŲ ORGANIZAVIMAS

Bendrovėje kasos ir banko operacijos vykdomos vadovaujantis šios Dalies nuostatomis.

6.1 skyrius. Grynųjų pinigų gabenimas ir laikymas kasoje

6.1.1. Kasoje laikomų pinigų saugumo užtikrinimo priemonės nustatytos

6.1.2. Grynuosius pinigus iš kasos į banką gabena įmonė, teikianti inkasavimo paslaugas pagal su Bendrove sudarytą inkasavimo sutartį.

6.2 skyrius. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarkos konkretizavimas

6.2.1. Pinigai į Bendrovės kasą iš ūkio subjektų, gyventojų, Bendrovės atskaitingų asmenų, inkasavus juos iš elektroninių kasos aparatų priimami pagal kasos pajamų orderį.

6.2.2. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Bendrovėje kasos knyga pildoma kompiuteriu, išsaugant visus būtinuosius kasos knygos rekvizitus. Kasos knygos lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka.

6.3 skyrius. Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis tvarka

6.3.2. Bendrovės atskaitingas asmuo, gautais iš Bendrovės pinigais atsiskaitęs su kitomis įmonėmis, ūkininkais arba gyventojais, pateikia buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus. Visus pinigus sumokėjimą įrodančius dokumentus atskaitingas asmuo surašo į avanso apyskaitą. Nepanaudotus pinigus atskaitingas asmuo grąžina Bendrovei.

6.4 skyrius. Darbo su elektroniniais kasos aparatais organizavimas

6.4.1. Bendrovėje naudojami kasos aparatų modeliai įtraukti į Lietuvos Respublikos leidžiamų naudoti kasos aparatų iir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą.

6.4.2. Bendrovėje naudojama 2 kasos aparatai.

6.4.3. Asmenys, dirbantys su Bendrovėje esančiais kasos aparatais, pasirašytinai supažindinami su LR Vyriausybės nuostatomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbą su kasos aparatais.

6.4.4. Kiekvieno kasos aparato techninis pasas laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje.

6.4.5. Kiekvienam Bendrovėje naudojamam kasos aparatui pildomas atskiras operacijų žurnalas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje įregistruotas Bendrovės kasos aparatas. Žurnalas per darbo dieną laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje.

6.5 skyrius. Banko operacijų organizavimas

6.5.1. Bendrovė su banku sudaro sutartį dėl banko paslaugų, nustatančią paslaugų teikimo sąlygas.

6.5.2. Bendrovės darbuotojai, turintys teisę disponuoti Bendrovės lėšomis, nurodomi Bendrovės bankui pateikiamoje parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje, kurią, pasirašo Bendrovės vadovas, jo tinkamai įgaliotas asmuo ar kitas asmuo, turintis tokią teisę pagal Bendrovės bankui pateiktus ir Juridinių asmenų registre įregistruotus Bendrovės steigimo dokumentus.

6.5.3.Bendrovės dokumentus, pateikiamus bankui, gali pasirašyti tik asmenys, kurių parašai yra pateikti banke esančioje Bendrovės parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelėje.

6.5.4. Bendrovė mokėjimo nurodymus bankui pateikia elektroninių būdu

6.5.5. Raštu pateikiami Bendrovės nurodymai turi būti pasirašyti Bendrovės vadovo ar jo įgaliotų asmenų ir patvirtinti antspaudu.

6.5.6. Su elektroniniu būdu mokėjimo nurodymus vykdančiu Bendrovės darbuotoju turi būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

7 DALIS. DARBO UŽMOKESČIO SISTEMA

Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbančių

darbuotojų darbo užmokestis apskaičiuojamas ir išmokamas vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

7.1 skyrius. Darbo apmokėjimo organizavimas

7.1.1. Bendrovėje taikoma laikinė – darbo apmokėjimo sistema.

7.1.2. Bendrovės darbuotojų atliekamo darbo turinys, jo charakteristika, darbuotojams privalomi kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi darbuotojų pareiginiuose nuostatuose.

7.1.3. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos nustatomos darbo sutartyse.

7.1.4. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis.

7.1.5. Darbo užmokestis išmokamas pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą..

8 DALIS. NORMOS IR NORMATYVAI

Tvarkant Bendrovės buhalterinę apskaitą ttaikomos normos ir normatyvai, nustatyti šioje apskaitos politikos dalyje.

8.1 skyrius. Darbo užmokesčio tarifiniai atlygiai

8.1.1. Bendrovėje taikoma darbų bei darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatyta šiame apskaitos politikos skyriuje.

8.2 skyrius. Ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, dydžio nustatymas

8.2.1. Kai darbuotojui, pateikusiam laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, darbuotojui (pašalpos gavėjui) už šias dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas apskaičiuojama ligos pašalpa – vidutinio jo darbo užmokesčio.

8.3 skyrius. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai

8.3.1. Bendrovėje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiog pproporcingu metodu.

9 DALIS. BUHALTERIJOS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovės buhalterijos darbo kontrolė dėl vykdomos veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams atliekama šioje Dalyje nustatyta tvarka.

9.1 skyrius. Buhalterijos kontrolės formos

9.1.1. Bendrovės buhalterijos kontrolės formos:

a) einamoji;

b) metinė.

9.1.2. Bendrovės buhalterijos darbo einamąją kontrolę atlieka vyriausiasis bbuhalteris;

9.1.3. Bendrovės buhalterijos metinės veiklos kontrolę atlieka nepriklausomas auditorius.

9.2 skyrius. Vyriausiojo buhalterio atliekama kontrolė

9.2.1. Bendrovės buhalterijos darbo vidinę kontrolę atlieka vyriausiasis buhalteris. Jo atliekama kontrolė turi užtikrinti:

a) tarptautinių dokumentų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių norminių teisės aktų bei įmonėje patvirtintų lokalinių teisės aktų apskaitos srityje vykdymą;

b) visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pagrindimą apskaitos dokumentais;

c) klaidų ir dokumentų klastojimo prevenciją, išaiškinimą ir pašalinimą;

d) ūkinių operacijų atlikimo ir jų įtraukimo į apskaitą teisingumą ir apskaitos išsamumą;

e) savalaikio ir tikslaus mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą.

9.2.2. Buhalterijos darbo vidinė kontrolė yra neatskiriama vyriausiojo buhalterio kasdienės veiklos dalis. Vyriausiasis buhalteris, įgyvendindamas vidinės kontrolės tikslus, privalo:

a) užtikrinti, kad buhalterijos darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją, pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių savo pareigoms atlikti;

b) teikti siūlymus BBendrovės vadovui dėl buhalterijos darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo, sudaryti tam sąlygas;

c) tinkamai paskirstyti buhalterijos darbuotojų darbo funkcijas, kontroliuoti jų vykdymą, teisės aktų ir privalomų etikos standartų laikymąsi;

d) atlikti netikėtus darbuotojų vykdomų atskirų operacijų patikrinimus operacijų vykdymo metu ar tuoj pat jas pabaigus;

e) kontroliuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitos registrus vadovaujantis apskaitos dokumentais, bei apskaitos duomenų perkėlimą į finansines ataskaitas;

f) kontroliuoti kasos darbo organizavimo taisyklių laikymąsi;

g) kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami materialiniai ir finansiniai įįmonės ištekliai;

h) kontroliuoti, kad apskaitos dokumentai būtu surašomi ir pasirašomi tik tų darbuotojų, kuriems tokią teisę suteikė Bendrovės vadovas.

9.2.3. Vyriausiasis buhalteris atsako už buhalterijos darbuotojų kokybišką darbo funkcijų vykdymą, norminių ir lokalinių teisės aktų laikymąsi, vykdant darbo pareigas. Darbuotojams už darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojų kaltės, vyriausiojo buhalterio teikimu skiriamos drausminės nuobaudos, o žalos padarymo atveju taikoma materialinė atsakomybė.

9.2.4. Vyriausiasis buhalteris turi teisę atskirų buhalterijos darbo sričių kontrolę pavesti kitam buhalterijos darbuotojui, tai įformindamas darbuotojo pareigybės nuostatuose.

9.3 skyrius. Nepriklausomas patikrinimas

9.3.1. Bendrovės finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, audito įmonė pagal Bendrovės sudarytą revizoriaus paslaugų sutartį patikrina Bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitas ir pateikia revizoriaus išvadą.

10 DALIS. APSKAITOS DARBUOTOJŲ PROFESINĖ ETIKA

Šioje Dalyje patvirtinama darbuotojams, įgyvendinantiems Apskaitos politikos nuostatas, pareiga darbinėje veikloje vadovautis nustatytais profesinės etikos reikalavimais.

10.1 skyrius. Profesinės etikos reikalavimų apskaitos darbuotojams nustatymas

10.1.1. Bendrovės darbuotojai, įgyvendinantys Bendrovės apskaitos politikoje įtvirtintus reikalavimus, savo veikloje privalo vadovautis profesinės etikos normomis, kurios įtvirtinamos Bendrovės apskaitos darbuotojų etikos taisyklių rinkiniu.

10.1.2. Apskaitos darbuotojų veika, pažeidžianti jų profesinę etiką reglamentuojančių nacionalinių bei tarptautinių normų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

PATVIRTINTA

Jonas Jonaitis

2005-01-26 įsakymu Nr. 25

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „Jonaičiai“

APSKAITOS PPOLITIKA

II TVARKA. APSKAITOS TECHNIKA

1 DALIS. APSKAITOS TECHNIKOS BENDROSIOS NUOSTATOS

Svarbiausios Bendrovės finansinės apskaitos procedūros – dokumentavimas, inventorizavimas, ūkinių faktų registravimas buhalterinės apskaitos sąskaitose ir jų atspindėjimas finansinėje atskaitomybėje turi būti atliekamos vadovaujantis šios dalies nuostatomis:

1.1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

1.2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.

1.3. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

1.4. Įvairiuose apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys kaupiami ir sisteminami specialiuose finansinės apskaitos registruose (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinėse).

1.5. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

1.6. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius BAĮ nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

1.7. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, siekiant teisingai pripažinti visas pajamas bei sąnaudas ir tiksliai įvertinti turtą bei įsipareigojimus, turi būti atliekami sąskaitų tikslinimai (koregavimai).

1.7.1. Visi kkoregavimai, susiję su tikslaus Bendrovės pajamų ir sąnaudų dydžio nustatymu bei turto, kuriuo disponuoja Bendrovė, įvertinimu arba įsipareigojimų patikslinimu, turi būti atlikti iki sekančio ataskaitinio laikotarpio kovo 1 d.

1.8. Kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus visos pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti uždaromos naudojant sąskaitą Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.

1.9. Kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus visos turto ir nuosavybės sąskaitos turi būti uždaromos naudojant sąskaitą Nr. 392 Turto ir nuosavybės suvestinė.

1.10. Uždarantieji įrašai sąskaitose atliekami kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus iki sekančio ataskaitinio laikotarpio kovo 1 d.

1.11. Bendrovės finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant finansinių metų duomenis, o balansas – dar ir įmonės steigimo (ir likvidavimo) dienos duomenis.

1.12. Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma naudojant kompiuterinę programą Pragma.

1.13. Už šių nuostatų laikymąsi atsako Bendrovės vyr. buhalteris.

2 DALIS. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMAS

Bendrovėje finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

2.1. Finansinė atskaitomybė Bendrovėje turi būti sudaroma laikantis šių reikalavimų:

2.1.1. finansinėje atskaitomybėje pateikiama tarpusavyje susieta, teisinga ir vartotojams suprantama informacija;

2.1.2. finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija yra neutrali ir patikima;

2.1.3. atskaitomybės rodikliai yra palyginami;

2.1.4. finansinė atskaitomybė sudaroma laikantis Verslo apskaitos standartų bei Bendrovės apskaitos politikos reikalavimų.

2.2. Bendrovė rengia trumpą metinę finansinę atskaitomybę.

2.3. Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal finansinių metų paskutinės dienos gruodžio 31 d. buhalterinių sąskaitų duomenis, atsižvelgiant į pobalansinius įvykius.

2.4. Metinė

finansinė atskaitomybė turi būti parengta iki kovo 1 d.

2.5. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje vyriausiasis buhalteris turi peržiūrėti šiuos rodiklius ir nustatyti, ar rengti trumpą, ar pilną finansinę atskaitomybę.

2.6. Už finansinės atskaitomybės parengimą laiku atsakingas vyriausiasis buhalteris

2.7. Bendrovės finansinę atskaitomybę pasirašo Bendrovės vadovas.

2.8. Bendrovės parengtą metinę finansinę atskaitomybę iki patvirtinimo Visuotiniame akcininkų susirinkime patikrina audito kompanija.

2.9. Bendrovės patvirtinta finansinės atskaitomybės informacija viešai skelbiama arba teikiama tretiesiems asmenims tik gavus direktoriaus rašytinį nurodymą, išskyrus atvejus, kai metinės finansinės atskaitomybės informaciją pprivaloma skelbti. Apskaitos informacija, kuri nenurodoma finansinėje atskaitomybėje, viešai neskelbiama.

2.10. Kiekvienoje finansinės atskaitomybės ataskaitoje nurodoma:

2.10.1. įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;

2.10.2. atskiros įmonės / įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

2.10.3. ataskaitinis laikotarpis, paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena;

2.10.4. finansinės atskaitomybės valiuta;

2.10.5. finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis: tūkstančiais litų;

2.10.6. pasirašiusio asmens vardas, pavardė, parašas, pareigos;

2.10.7. ataskaitos patvirtinimo data.

3 DALIS. TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVENTORIZACIJA

Bendrovėje turto ir įsipareigojimų inventorizacija atliekama vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

3.1 skyrius. Inventorizacijos rūšys, periodiškumas, įsakymas dėl inventorizacijos atlikimo

3.1.1. Bendrovėje turi būti inventorizuojamas turimas turtas ((įskaitant grynuosius pinigus), įsipareigojimai tretiesiems asmenims bei nuosavas kapitalas ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę.

3.1.2. Inventorizacija turi būti atliekama šiais atvejais:

– reorganizuojant ar likviduojant įmonę;

– keičiantis materialiai atsakingiems asmenims;

– nustačius plėšimo, grobimo (vagystės) faktus;

– įvykus sstichinei nelaimei;

– perduodant išnuomotą turtą nuomininkui;

– nusprendus turtą perkainoti.

3.1.3. Bendrovėje turi būti atliekama ši inventorizacija kas ketvirtį ir atrankinė.

3.1.4. Inventorizacija atliekama remiantis Bendrovės vadovo įsakymu dėl inventorizacijos atlikimo.

3.2 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto inventorizacija

3.2.1. Bendrovėje turi būti inventorizuojamas šis ilgalaikis turtas: pastatai, transporto priemonės, kita įranga, prietaisai.

3.2.2. Inventorizacijos metu apžiūrimas kiekvienas ilgalaikio materialiojo turto vienetas bei jo dalys natūra ir įrašoma į inventorizacijos aprašus nurodant pavadinimą, paskirtį ir inventoriaus numerį.

3.3 skyrius. Žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, pinigų ir kitų materialinių vertybių inventorizacija

3.3.1. Bendrovėje turi būti inventorizuojami pinigai.

3.4 skyrius. Inventorizacijos rezultatų įforminimas

3.4.1. Inventorizacijos rezultatai turi būti įforminti surašant inventorizacijos aprašus, kuriuose yra šie privalomi rekvizitai: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo pradžios ir pabaigos data ir vieta, inventorizuojamų objektų pavadinimai, matavimo rodikliai, kkiekis, kaina, suma arba tik kiekis, arba tik suma, inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos, parašai.

3.4.2. Jeigu inventorizacija atliekama keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, privalomuosius rekvizitus aprašuose papildyti perduodančio ir priimančio asmenų vardais, pavardėmis, pareigomis ir parašais, patvirtinančiais, kad vienas jų apraše išvardytą turtą perdavė, o kitas – priėmė.

3.4.3. Jeigu materialiai atsakingas asmuo nesutinka su kai kuriais inventorizacijos apraše įrašytais duomenimis, prie inventorizacijos aprašo pridėti raštišką materialiai atsakingo asmens pasiaiškinimą.

3.4.4.. Atskirus inventorizavimo aprašus sudaryti pagal kiekvieną tturto buvimo vietą, materialiai atsakingus asmenis, išsinuomotą (perduotą pagal panaudos sutartį), nuomojamą, netinkamą naudoti turtą, priimtą perdirbti, perduoti ar parduoti turtą ar atsargas.

3.4.5. Inventorizuojant gautą iš trečiųjų asmenų ar jiems perduotą turtą, inventorizacijos aprašus sudaryti trimis egzemplioriais.

3.4.6. Klaidas inventorizavimo aprašuose taisyti tik inventorizacijos metu. Taisymus visuose aprašo egzemplioriuose paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti inventorizacijos komisijos nariams ir materialiai atsakingiems asmenims.

4 DALIS. KLAIDŲ TAISYMAS APSKAITOS DOKUMENTUOSE, REGISTRUOSE IR FINANSINĖJE APSKAITOJE

Bendrovės apskaitos dokumentuose, registruose ir finansinėje apskaitoje išaiškintos klaidos turi būti taisomos vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

4.1 skyrius. Klaidų taisymas dokumentuose

4.1.1. Klaidos dokumentuose turi būti taisomos tokiu būdu:

– taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius;

– šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data, priežastis;

– tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu.

4.1.2. Apskaitos dokumentuose galima taisyti tik ūkinio fakto kiekį, sumą ir tekstą.

4.1.3. Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą.

4.1.4. Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama, jei padaryta klaida, toks dokumentas turi būti anuliuojamas ir surašomas naujas.

4.1.5. Radus klaidą anksčiau surašytame dokumente, jis netaisomas, o turi būti surašoma buhalterinė pažyma dėl tokio dokumento turinio ištaisymo.

4.2 skyrius. Klaidų taisymas apskaitos registruose ir buhalterinėse sąskaitose

4.2.1. Klaidos ppopieriniuose apskaitos registruose, jeigu jos yra pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, turi būti taisomos taip:

– perbraukiamas klaidingas tekstas ir skaičius taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir greta įrašomas teisingas skaičius ar tekstas. Šalia ištaisyto įrašo turi pasirašyti taisymą atlikę asmenys ir nurodoma taisymo data;

– jeigu registro nurodytu būdu ištaisyti negalima, turi būti surašoma buhalterinė pažyma, paaiškinanti daromą taisymą.

4.2.2. Klaidos popieriniuose apskaitos registruose (jeigu jos neįtakoja finansinės apskaitos duomenų), pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, tų metų apskaitos registruose, kuriuose buvo padaryta klaida, netaisomos, o taisymas turi būti atliekamas surašant buhalterinę pažymą, paaiškinančią daromą taisymą.

4.2.3. Kompiuteriniuose apskaitos registruose (taip pat ir buhalterinėse sąskaitose) padarytos ataskaitinių metų klaidos turi būti taisomos (jeigu jos aptinkamos iki klaidos padarymo metų sąskaitų uždarymo) koreguojančio įrašo būdu.

Visais tokiais atvejais turi būti surašoma klaidos taisymą paaiškinanti koreguojanti buhalterinė pažyma.

4.2.4. Buhalterinėse sąskaitose ataskaitiniais metais padarytų apskaitos klaidų taisymas turi būti datuojamas taisymo atlikimo data, jeigu taisoma iki ataskaitinių metų pabaigos.

Klaidų, nustatytų ataskaitiniams metams pasibaigus, tačiau dar nepatvirtinus tų metų finansinės atskaitomybės, taisymas turi būti datuojamas paskutine ataskaitinių metų darbo diena.

4.3 skyrius. Klaidų vertinimas

Klaida Bendrovėje laikoma esmine klaida, kai jos suma yra:

iki 5 proc. finansinėje atskaitomybėje pateikiamo ggrynojo pelno;

iki 0,5 proc. finansinėje atskaitomybėje pateikiamų pardavimo pajamų

0,25 proc. finansinėje atskaitomybėje pateikiamos viso turto balansinės vertės

Jei klaida šio rodiklio nesiekia, ji laikoma neesmine.

Konkrečios klaidos dydį įvertina ir sprendimą dėl jos priskyrimo esminei ar neesminei priima vyr. buhalteris.

4.4 skyrius. Klaidų taisymas finansinėje atskaitomybėje

Sprendimą, kokiu būdu taisyti rastą klaidą, turi priimti vyr. buhalteris.

4.4.1. Neesminės klaidos turi būti taisomos klaidos suradimo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje einamuoju būdu:

– klaidos taisymas įtraukiamas į ataskaitinių metų tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos arba balanso eilutę, kurioje buvo padaryta klaida.

4.4.2. Esminės ankstesnių laikotarpių klaidos turi būti taisomos taikant retrospektyvinį būdą.

Taikant šį būdą, visi koregavimai, kurie daromi taisant klaidą, turi būti atliekami ne tik klaidos suradimo metų, bet ir ankstesnių (praėjusių) ataskaitinių laikotarpių duomenyse – taisomi to laikotarpio duomenys, kuriame klaida buvo padaryta.

4.4.2.a. Taisant esmines klaidas retrospektyviniu būdu, jeigu yra suklysta pajamų ar sąnaudų straipsniuose, turi būti koreguojami:

– ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolio) likutis;

– atitinkami susiję su padaryta klaida ataskaitinio laikotarpio balanso straipsniai;

– atitinkami praėjusių laikotarpių atskaitomybės straipsniai, kurie pateikiami ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje kaip palyginamoji informacija.

4.4.2.b. Klaidos ištaisymo suma, jeigu ji tenka ankstesniems laikotarpiams, nei Bendrovės finansinėje atskaitomybėje kaip palyginamoji informacija pateikiami laikotarpiai, turi būti koreguojamas anksčiausio finansinėje atskaitomybėje pateikiamo laikotarpio nepaskirstytojo pelno

(nuostolių) pradinis likutis.

4.4.2.c. Jei lyginamosios informacijos dėl kokių nors priežasčių pateikti negalima, turi būti nurodyta aiškinamajame rašte prie atskaitomybės.

4.4.3. Jeigu neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio konkrečių ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei, jos ištaisymui turi būti taikomas perspektyvinis būdas.

Taikant šį būdą, su klaidos ištaisymu susiję duomenų pakeitimai ir patikslinimai daromi tik ataskaitinio laikotarpio duomenyse, o praėjusių laikotarpių finansinės atskaitomybės duomenys nekoreguojami.

4.5 skyrius. Klaidų taisymo informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija:

4.5.1. Klaidų pobūdis.

4.5.2. Ataskaitinio laikotarpio iir kiekvieno ankstesnio ataskaitinio laikotarpio koregavimų suma.

4.5.3. Koregavimų suma, susijusi su ankstesniais laikotarpiais, palyginta su lyginamąja informacija.

4.5.4. Faktas, kad lyginamoji informacija buvo koreguota arba kad tai atlikti neįmanoma.

5 DALIS. APSKAITOS DOKUMENTAI

5.1 skyrius. Pateisinamieji ir patvarkomieji dokumentai

Šis apskaitos politikos skyrius reglamentuoja pateisinamųjų ir patvarkomųjų dokumentų naudojimą tvarkant Bendrovės apskaitą.

5.1.1. Bendrovėje visų ūkinių operacijų vykdymas turi būti sankcionuojamas patvarkomaisiais dokumentais. Patvarkomuosius dokumentus pasirašo Bendrovės administracijos vadovo įgalioti asmenys. Pagal šios tvarkos nuostatas vyriausiojo buhalterio raštiški nurodymai apskaitos vedimo klausimais yra privalomi vvisiems Bendrovės darbuotojams.

5.1.2. Ūkinės operacijos, įrašai apskaitos dokumentuose turi būti grindžiami pateisinamaisiais dokumentais, kurie patvirtina operacijos atlikimo faktą, todėl surašomi operaciją atliekant arba tuoj pat jai pasibaigus.

5.1.3. Kai atliekant operaciją nėra pateisinančio dokumento arba kai sudėtinga operacija atliekama remiantis kkeliais dokumentais, surašomas buhalterinio įforminimo dokumentas – buhalterinė pažyma.

5.1.4. Už šio apskaitos politikos skyriaus nuostatų laikymąsi atsakingas Bendrovės vyriausiasis buhalteris.

5.2 skyrius. Dokumentų numeravimas, PVM sąskaitų faktūrų registrų pildymas

Šis apskaitos politikos skyrius reglamentuoja, kaip turi būti numeruojamos Bendrovės išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir tvarkomi gaunamų bei išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai.

5.2.1. Serijos ir numerio suteikimas Bendrovės vardu išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms:

a) už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą atsakingi asmenys užtikrina išrašomų sąskaitų faktūrų numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, visų PVM sąskaitai reikalingų rekvizitų nurodymą bei visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą;

b) Bendrovės vardu išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms naudojami pačios Bendrovės kompiuteriu parengti PVM sąskaitų faktūrų šablonai

5.3.1. PVM sąskaitų faktūrų registrai:

a) Bendrovės išrašomos ne ant specialių apskaitos dokumentų blankų PVM sąskaitos ffaktūros registruojamos į išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą, turintį visus dokumentų rekvizitus, nurodytus VMI prie Finansų ministerijos 2004 04 21 d. įsakymu Nr.VA-55 patvirtintose pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklėse;

b) Bendrovės gaunamos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos ne ant specialių apskaitos dokumentų blankų registruojamos į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, turintį visus rekvizitus, nurodytus VMI prie finansų ministerijos 2004 04 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintose pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklėse;

c) už gaunamų PVM sąskaitų faktūrų rregistro pildymą atsakingas vyr. buhalterio paskirtas darbuotojas;

d) už išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro pildymą atsakingas vyr. buhalterio paskirtas darbuotojas;

e) gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai pildomi kompiuterine forma;

f) pasibaigus kalendoriniams metams gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai saugomi kompiuterinėse laikmenose;

g) pasibaigus metams gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai turi būti atiduodami į Bendrovės archyvą saugoti 10 metų.

5.4 skyrius. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimas

Bendrovės apskaitos dokumentai ir registrai saugomi ir perduodami į archyvą vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.

5.4.1. Iki finansinės atskaitomybės sudarymo apskaitos dokumentai segami į bylas, registruojami chronologine-sistemine tvarka ir saugomi buhalterijos patalpose, užtikrinant turimų dokumentų apsaugą nuo pasinaudojimo jais ne teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakingi už dokumentų saugojimą buhalterijos darbuotojai paskirti Bendrovės vadovo įsakymu.

Kompiuterinėse laikmenose saugomi dokumentai, kurių saugojimo terminas 1–3 metai. Kiti kompiuteriu parengti dokumentai turi būti išspausdinami ir saugomi įprasta tvarka bylose.

5.4.2. Pasibaigus finansiniams metams apskaitos dokumentai ir registrai parengiami archyvuoti: susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.

Už dokumentų parengimą archyvuoti atsakingas vyr. buhalteris.

Formuojant archyvo bylas, dokumentai segami chronologine tvarka – byla pradedama anksčiausiuoju dokumentu. Į bylas segami tik dokumentų originalai. Tokia tvarka parengti dokumentai susegami į archyvo bylas ir pagal aprašą perduodami saugoti į Bendrovės archyvą.

Bylų nomenklatūra ir saugojimo tterminai patvirtinti – Bendrovės vadovo įsakymu.

PATVIRTINTA

Jonas Jonaitis

2005-01-26 įsakymu Nr. 25

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „Jonaičiai“

APSKAITOS POLITIKA

III TVARKA. APSKAITOS METODIKA

1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šioje Tvarkoje nustatyti apskaitoje taikomi būdai ir metodai, kurie leidžia tiksliai ir teisingai fiksuoti Bendrovės vykdomas ūkines operacijas ir objektyviai atspindėti Bendrovės finansinę būklę bei veiklos rezultatus.

1.1 skyrius. Apskaitos metodikos šaltiniai

Bendrovės apskaitos politikos III tvarka Apskaitos metodika parengta vadovaujantis Lietuvos apskaitos instituto Standartų tarybos parvirtintais Verslo apskaitos standartais, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Finansinės atskaitomybės įstatymu.

1.2 skyrius. Vartojamos sąvokos

Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos apskaitos instituto Standartų tarybos patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose.

1.3 skyrius. Bendrieji apskaitos principai

1.3.1. Bendrovė, tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansinę atskaitomybę, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:

a) įmonės principu. Vadovaujantis šiuo principu Bendrovė laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiamas tik Bendrovės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai;

b) veiklos tęstinumo principu. Tvarkant Bendrovės apskaitą daroma prielaida, kad:

– Bendrovės veiklos laikotarpis neribotas;

– Bendrovę nenumatoma likviduoti;

c) periodiškumo principu. Įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė;

d) pastovumo principu. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais. Apskaitos metodą galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai atspindėti įmonės finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus;

e) piniginio mato principu. VVisas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais;

f) kaupimo principu. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą;

g) palyginimo principu. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos Bendrovė uždirbs pajamų;

h) atsargumo principu. Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta;

k) neutralumo principu. Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato;

l) turinio svarbos principu. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, ne tik pagal jų juridinę formą.

1.4 skyrius. Apskaitos metodai, jų nustatymas ir keitimas

1.4.1. Atskirų apskaitos objektų (materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų) įvertinimo būdai ir metodai nustatyti atitinkamą objektą reglamentuojančiose Bendrovės apskaitos politikos tvarkose. Apskaitos politikai priskirtinų apskaitos būdų ir metodų keitimas registruojamas retrospektyviniu būdu – apskaitos politikos pakeitimas parodomas taip, tarsi naujoji apskaitos politika būtų taikyta ūkinėms operacijoms ir įvykiams nuo jų atsiradimo.

1.4.2. Taikant retrospektyvinį būdą, koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis.

Kartu perskaičiuojami ir pateikiami ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės straipsniai, aiškinamajame rašte pateikiama lyginamoji informacija.

1.4.3. Tais atvejais, kai taisoma ankstesnių ataskaitinių laikotarpių suma negali būti tiksliai įvertinta taikant naują politiką, taikomas perspektyvinis būdas.

1.4.4. Taikant perspektyvinį būdą, praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės informacijos nereikia koreguoti. Pagal šį būdą nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo ją taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais. Poveikis, kurį apskaitos politikos pakeitimas daro einamojo ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių rezultatams, parodomas einamojo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir aprašomas aiškinamajame rrašte.

1.4.5. Apskaitos politikos pakeitimu nelaikoma:

a) apskaitinių įvertinimų keitimas;

b) naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir įvykiams, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių įvykių ar ūkinių operacijų;

c) naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir įvykiams, kurių Bendrovė iki to laiko nevykdė.

1.4.6. Jei sudėtinga nustatyti, ar pasikeitimas apskaitoje laikytinas apskaitos politikos keitimu, ar apskaitinio įvertinimo pakeitimu, toks pasikeitimas traktuojamas kaip apskaitinio įvertinimo keitimas.

1.5 skyrius. Informacijos reikšmingumas

1.5.1. Bendrovėje informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vvartotojų priimamiems sprendimams.

1.5.2. Bendrovės finansinės atskaitomybės straipsnis laikomas reikšmingu, kai jo dydis yra:

iki 5 proc. finansinėje atskaitomybėje pateikiamo grynojo pelno;

iki 0,5 proc. finansinėje atskaitomybėje pateikiamų pardavimo pajamų;

0,25 proc. finansinėje atskaitomybėje pateikiamos viso turto balansinės vertės.

1.6 skyrius. Bendrovės vveikla

1.6.1. Bendrovė vykdo įprastinę veiklą. Įprastinė Bendrovės veikla skirstoma į tipinę veiklą ir netipinę veiklą.

1.6.2. Bendrovės tipinė (pagrindinė) veikla – prekyba.

1.6.3. Bendrovės netipinė veikla skirstoma į kitą veiklą bei finansinę ir investicinę veiklą:

a) Bendrovės kita veikla – ilgalaikio turto perleidimas;

b) Bendrovės finansinė ir investicinė veikla – valiutų kursų pasikeitimo įtaka, palūkanų pajamos/sąnaudos .

2 DALIS. NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA

Bendrovėje nematerialiojo turto finansinė apskaita vedama ir informacija apie jį metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

2.1 skyrius. Nematerialiojo turto pripažinimas

2.1.1. Nematerialios substancijos turtas, skirtas naudoti Bendrovės veikloje ilgiau nei vienerius metus, apskaitoje pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jei atitinka šiuos pripažinimo kriterijus:

a) pagrįstai tikėtina, kad Bendrovė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;

b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai įvertinti ir atskirti nuo kito turto vvertės;

c) Bendrovė turtu disponuoja, jį kontroliuoja arba apriboja teisę juo naudotis kitiems asmenims.

2.1.2. Nematerialiuoju turtu Bendrovėje laikomas šis turtas: patentai, licencijos, programinė įranga.

2.1.3. Kai nematerialiojo turto negalima atskirti nuo kito turto ir jis ateityje teiks ekonominės naudos kartu su kitu turtu, jis pripažįstamas apskaitoje tik tada, jei Bendrovė gali įvertinti, kokios būsimos ekonominės naudos ji gaus iš to nematerialiojo turto naudojimo.

2.1.4. Jeigu įsigyjamas turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių ir nematerialiojo turto negalima pagrįstai atskirti nuo materialiojo turto, jis aapskaitoje turi būti užregistruojamas kaip materialusis turtas.

2.2 skyrius. Nematerialiojo turto grupavimas ir nematerialiojo turto apskaitai naudojamos sąskaitos

2.2.1. Nematerialusis turtas Bendrovėje grupuojamas į šias grupes: patentai, licencijos ir programinė įranga.

2.2.2. Nematerialiojo turto apskaitai naudojama sąskaita 11. Nematerialus turtas, kurią detalizuoja šios subsąskaitos:

-sąskaita Nr. 113 Patentai, licencijos, kurioje apskaitomi leidimai, patentai, licencijos

-sąskaita Nr. 114 Programinė įranga, kurioje apskaitomos kompiuterių programos, šių programų licencijos ir kita programinė įranga.

2.3 skyrius. Nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymas

2.3.1. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainai priskiriama:

a) įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius;

b) kitos tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos.

2.3.2. Bendrovėje nenustatoma minimali įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, nuo kurios įsigyjamas nematerialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui.

2.3.3. Sujungiant Bendrovės verslą su kitomis įmonėmis, sujungimo metu gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina pripažįstama tokio dydžio, kokio yra jo tikroji vertė gavimo metu. Kai šios vertės negalima patikimai įvertinti, toks turtas nepripažįstamas kaip atskiras nematerialusis turtas. Jeigu nėra tokio turto rinkos, jo įsigijimo savikaina turi būti užregistruojama tokia pati, kaip suma, kurią Bendrovė įsigijimo metu sutiktų sumokėti už turtą, sudarydama sandorį su nepriklausoma, išmanančia apie šį turtą bei realiai ketinančia atlikti tokį sandorį šalimi.

2.3.4. Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikainai tturi būti priskiriama:

a) mainų sutartyje numatyta turto vertė bei tiesiogiai su turto mainais susijusios išlaidos;

b) kai mainomo turto vertė mainų sutartyje nenurodyta ir mainomas tokios pačios ar panašios paskirties, pobūdžio ir tikrosios vertės turtas, naudojamas tokioje pačioje verslo srityje, nematerialiojo turto įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei, pridėjus visas tiesiogiai su turto mainais susijusias išlaidas. Pelnas ar nuostoliai iš tokio sandorio nepripažįstami. Kai mainais atiduodamo turto balansinė vertė didesnė už jo tikrąją vertę, balansinė vertė turi būti koreguojama (mažinama) ir skirtumas tarp šių verčių pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nuvertėjimo. Įsigytas mainais turtas turi būti įkainojamas koreguota mainais atiduoto turto balansine verte;

c) kai mainų sutartyje mainomo turto vertė nenurodyta ir į nematerialųjį turtą išmainomas kitos paskirties nematerialusis, materialusis ar finansinis turtas, gauto turto įsigijimo savikainai priskiriama mainais atiduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas tiesiogiai su turto mainais susijusias išlaidas;

d) kai už mainais įsigyjamą nematerialųjį turtą atsiskaitoma perduodant turtą ir dar sumokant pinigais, toks sandoris vertinamas kaip nepanašios paskirties turto mainų sandoris ir galioja c punkto nuostatos;

e) kai už mainais gautą nematerialųjį turtą atsiskaitoma nuosavybės vertybiniais popieriais, nematerialiojo turto įsigijimo savikaina lygi šių nuosavybės vertybinių popierių tikrajai vertei, pridėjus visas su to turto mainais susijusias iišlaidas.

2.3.5. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas išsimokėtinai (kai mokėjimo terminas ilgesnis nei 12 mėnesių) ir brangiau nei jo tikroji vertė, o įsigijimo sutartyje palūkanos nenurodytos arba jos reikšmingai mažesnės už esamą rinkos palūkanų normą, tokio turto įsigijimo savikaina turi būti apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant vidutinę rinkos palūkanų normą, esančią turto įsigijimo metu. Skirtumas tarp dabartinės vertės ir mokėtinos sumos turi būti pripažįstamas finansinės veiklos (palūkanų) sąnaudomis tolygiai per visą mokėjimo už įsigytą turtą laikotarpį.

2.3.6. Įsigyjant turtą pagal lizingo sutartį, registruojamas gautas turtas ir ilgalaikiai įsipareigojimai turto vertės dengimo suma ir PVM, o jei palūkanos sutartyje nenumatytos – diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą minimalių lizingo įmokų suma. Jeigu prieš gaudama turtą, Bendrovė sumoka avansą, ilgalaikiai įsipareigojimai registruojami turto vertės dengimo suma, iš jos atėmus avansą. Lizingo sutarties sudarymo ir gauto turto paruošimo naudoti išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios, priskiriamos pagal lizingo sutartį gauto turto vertei. Palūkanų sąnaudos turi būti priskiriamos finansinės veiklos sąnaudoms.

2.3.7. Bendrovės steigimo išlaidos (išlaidos teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos), išlaidos naujam verslui ar veiklai pradėti, darbuotojų mokymo, Bendrovės reorganizavimo išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu, bet ne kapitalizuojamos kaip nematerialusis turtas.

2.4 skyrius. Nematerialiojo turto amortizacija

2.4.1. Nematerialiojo turto

amortizacijos suma Bendrovėje priskiriama veiklos sąnaudoms kiekvieną ataskaitinį laikotarpį ir registruojama sąskaitoje 61151 Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos.

2.4.2. Bendrovės sukurto nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama ta pačia tvarka, kaip ir įsigyto iš trečiųjų asmenų turto.

2.4.3. Nematerialiojo turto amortizacija turi būti skaičiuojama remiantis metine amortizacijos norma, kuri nustatoma, įvertinus:

a) planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką Bendrovėje;

b) galimybę naudoti šį turtą, jeigu Bendrovei vadovaus kitas valdymo personalas;

c) naudojant turtą gaunamų produktų gyvavimo ciklą;

d) informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo llaiką kitose įmonėse;

e) techninį, technologinį ar kitokį turto senėjimą;

f) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir naudojant turtą gaunamų gaminių bei paslaugų paklausą rinkoje;

g) tikėtinus konkurentų veiksmus;

h) teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laiką;

i) turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito Bendrovės turimo turto naudingo tarnavimo laikotarpio.

Už įsigyto nematerialiojo turto amortizacijos normos nustatymą atsakingas vyr. buhalteris.

2.4.4. Amortizuojant nematerialųjį turtą taikomi Bendrovės nustatyti amortizacijos normatyvai.

2.4.5. Likęs turtui amortizuoti laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Kai likęs tikėtinas turto naudingo ttarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti tikslinamas.

2.4.6. Nematerialusis turtas Bendrovėje amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą.

2.4.7. Nematerialusis turtas Bendrovėje pradedamas amortizuoti nuo kito mėnesio 1 d. po šio turto naudojimo pradžios. Amortizacijos skaičiavimas nnutraukiamas nuo kito mėnesio 1 d po nematerialiojo turto nurašymo.

2.4.8. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė nustatoma 1 Lt likvidacinė vertė turi būti nustatoma kitokia, kai tikimasi nematerialųjį turtą perleisti jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba egzistuoja to turto rinka, pagal kurią galima nustatyti jo likvidacinę vertę.

2.4.9. Jeigu nematerialiojo turto vertė buvo patikslinta (padidinta arba sumažinta) dėl jo patobulinimo ar vertės sumažėjimo, amortizacija toliau skaičiuojama nuo naujai nustatytos turto vertės.

2.5 skyrius. Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas ir nurašymas

2.5.1. Kai nematerialusis turtas dar nėra pradėtas naudoti arba jo naudingo tarnavimo laikas nustatytas ilgesnis kaip 20 metų, kiekvienų finansinių metų pabaigoje turi būti peržiūrėta ir įvertinta likusi nematerialiojo turto vertė. Jei turto vertė sumažėja, apskaitoje turi būti registruojamas nematerialiojo turto vertės sumažėjimas ir pripažįstamos ataskaitinio llaikotarpio sąnaudos dėl turto vertės sumažėjimo (registruojamos sąskaitoje 6132 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos.)

2.5.2. Nematerialusis turtas turi būti nurašomas, kai nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių.

2.5.3. Perleidus nematerialųjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti parodomas sandorio rezultatas. Pelnas ar nuostoliai iš nematerialiojo turto perleidimo apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas tiesiogiai su perleidimu susijusias išlaidas.

2.5.4. Nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, neamortizuotos turto vertės suma pripažįstama nuostoliais, kurie registruojami sąskaitoje 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos.

2.6 sskyrius. Informacijos apie nematerialųjį turtą atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

2.6.1. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama tokia informacija:

a) apie kiekvieną turimo nematerialiojo turto grupę, nurodant:

– naudingo tarnavimo laiką;

– įsigijimo (pasigaminimo) savikainą laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

– įsigyto per ataskaitinį laikotarpį nematerialiojo turto vertę;

– nurašyto turto vertę;

– vertės sumažėjimą ir jos atkūrimą;

– per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotą amortizacijos sumą ir kuriame finansinės atskaitomybės straipsnyje ji parodyta;

– sukauptą amortizacijos sumą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

– likutinę vertę ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

b) Bendrovės taikomą nematerialiojo turto apskaitos politiką ir atliktus per ataskaitinius metus jos pakeitimus;

c) Bendrovės atliktus nematerialiojo turto apskaitinių įvertinimų pakeitimus;

d) turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau dar naudojamas Bendrovės veikloje, įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

e) nematerialiojo turto, kuris amortizuojamas per ilgesnį negu 20 metų laikotarpį, likutinę vertę ir priežastis, dėl kurių nustatytas toks amortizacijos laikotarpis;

f) nematerialiojo turto, kurio kontrolę riboja teisės aktai ar tam tikros sutartys, likutinę vertę;

g) nematerialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų garantija, likutinę vertę.

3 DALIS. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA

Bendrovėje ilgalaikio materialiojo turto finansinė apskaita vedama ir informacija apie ją metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

3.1 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto pripažinimas

3.1.1. Bendrovėje įsigytas materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam, jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

a) ketinama jį naudoti ilgiau nei vvienerius metus;

b) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

c) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

d) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už konkrečiai ilgalaikio materialiojo turto grupei nustatytą minimalią įsigijimo savikainą;

e) Bendrovei yra perduota visa rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

3.1.2. Ilgalaikiu materialiuoju turtu Bendrovėje laikomas šis turtas: pastatai, transporto priemonės ir kita įranga ir prietaisai.

3.2 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto grupavimas ir materialiojo turto apskaitai

naudojamos sąskaitos

3.2.1. Ilgalaikis materialusis turtas Bendrovėje skirstomas į šias grupes: pastatai ir statiniai, transporto priemonės ir kita įranga ir prietaisai.

3.2.2. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitai naudojama sąskaita 12 Materialusis turtas, kurią detalizuoja šios sąskaitos:

– sąskaita Nr. 121 Pastatai ir statiniai

– sąskaita Nr. 122 Transporto priemonės

– sąskaita Nr. 123 Kita įranga ir prietaisai

3.3 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatymas

3.3.1. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas faktine įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

3.3.2. Įsigyjamo iš trečiųjų asmenų ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainai priskiriama:

a) turto pirkimo kaina, iš kurios atimamos visos pirkimo metu pardavėjo pritaikytos prekybos nuolaidos ir lengvatos;

b) importo muitai, akcizai, infrastruktūros ir turto registravimo bei kiti negrąžintini mokesčiai negrąžinamą PVM už įsigyjamą turtą Bendrovė įskaito į turto įsigijimo savikainą.

c) pristatymo (atsivežimo) išlaidos;

d) paruošimo naudoti išlaidos;

e) numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo ir kkitos panašios išlaidos, darytinos baigus turtą naudoti, jei jos pagal savo esmę gali būti pripažintos įsipareigojimais arba atidėjimais;

f) kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu ir paruošimu naudoti bei patirtos iki jo naudojimo pradžios;

3.3.3. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos palūkanos, mokamos už paskolas turtui įsigyti. Jos turi būti pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių finansinės veiklos sąnaudomis.

3.3.4. Savininkų turtinių įnašų forma gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma pagal savininkų susirinkimo (arba savininko) patvirtintą turto vertę, kuri negali būti didesnė už jo tikrąją vertę. Taip pat tokio turto savikainai priskiriamos visos su turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios. Savininkų turtinius įnašus privalo įvertinti turto vertintojas.

3.3.5. Neatlygintinai gauto (dovanoto) ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainai priskiriama:

a) dovanojimo sutartyje ar kitame nuosavybės teisių perdavimą patvirtinančiame dokumente nurodyta gauto turto vertė, kuri negali būti didesnė už jo tikrąją vertę, bei su šio turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios;

b) kai turto vertė dovanojimo sutartyje ar kitame nuosavybės teisių perdavimą patvirtinančiame dokumente nenurodyta, neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro to turto tikroji vertė bei visos su turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios.

Tikrąją turto vertę nustato turto

vertintojai arba Bendrovės administracija, atsižvelgdama į prieinamą tinkamą informaciją apie tokio turto rinkos kainas (katalogus, internetą, spaudą ir t. t.).

Sprendimą, kaip nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vertę, priima vyr. buhalteris.

3.3.6. Patikėjimo teise gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainai priskiriama:

a) perdavimo akte nurodyta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už jo tikrąją vertę, bei visos su turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios;

b) kai perdavimo akte nenurodyta turto vertė, patikėjimo teise gauto ilgalaikio materialiojo turto įįsigijimo savikaina laikoma jo tikroji vertė bei visos su turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios.

Tikrąją turto vertę nustato turto vertintojai arba Bendrovės administracija, atsižvelgdama į prieinamą tinkamą informaciją apie tokio turto rinkos kainas (katalogus, internetą, spaudą ir t. t.).

Sprendimą, kaip nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vertę, priima vyr. buhalteris.

3.4 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas apskaitoje ir pateikimas finansinėje

atskaitomybėje

3.4.1. Bendrovė viso ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taiko įsigijimo savikainos būdą.

Taikant įsigijimo savikainos būdą, įsigytas ar ppasigamintas turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o finansinėje atskaitomybėje parodomas balansine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos (prie jos pridėjus kapitalizuotas ilgalaikio materialiojo turto remonto bei rekonstravimo išlaidas) atimant sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą, jei turtas buvo nukainotas.

3.4.2. Perkainotos vvertės būdas taikomas visai ilgalaikio materialiojo turto grupei. Kiekvienas turto objektas perkainojamas atskirai, tačiau perkainojimas visų toje ilgalaikio materialiojo turto grupėje esančių objektų turi būti atliekamas tuo pat metu.

3.4.3. Bendrovėje ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą atlieka turto vertintojai arba Bendrovės specialistai, naudodamiesi prieinama tinkama informacija apie tokio turto rinkos kainas (katalogais, spauda, internetu ir pan.). vyr. buhalteris sprendžia, kas turi atlikti ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą Bendrovėje.

3.4.4. Kai perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurio vertė anksčiau nebuvo padidinta, dėl perkainojimo sumažėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos dėl turto vertės sumažėjimo, lygios balansinės ir tikrosios vertės skirtumui. Skaičiuojant turto nusidėvėjimą iki kito perkainojimo, turi būti nudėvima likusi nenurašyta turto vertė.

3.4.5. Kai perkainojamas ilgalaikio materialiojo tturto vienetas, kurio vertė anksčiau buvo padidinta ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, dėl perkainojimo sumažėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas perkainojimo rezervas. Kai nepanaudoto perkainojimo rezervo sumos nepakanka padengti vertės nurašymą, likusi (nepadengta) dalis pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis dėl turto vertės sumažėjimo. Turi būti tikslinamas turto nusidėvėjimo skaičiavimas iki kito perkainojimo.

3.4.6. Kai perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurio vertė anksčiau nebuvo sumažinta, dėl perkainojimo padidėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas ir sudaromas pperkainojimo rezervas, lygus tikrosios ir balansinės vertės skirtumui. Skaičiuojant toliau turto nusidėvėjimą, nudėvima ir perkainota vertė. Suma, kuria padidėjo turto nusidėvėjimas dėl jo perkainojimo, turi būti mažinamas perkainojimo rezervas ir didinamas ataskaitinio laikotarpio nepaskirstytasis pelnas.

3.4.7. Kai perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurio vertė anksčiau buvo sumažinta ir dėl to buvo pripažintos sąnaudos, dėl perkainojimo padidėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas ir mažinamos sąnaudos, kurioms ankstesniais laikotarpiais buvo priskirtas vertės sumažėjimas. Pastarosios mažinamos turto vertės padidėjimu, neviršijant anksčiau užregistruoto vertės sumažėjimo, o likusi dalis priskiriama perkainojimo rezervui. Turi būti tikslinamas turto nusidėvėjimo skaičiavimas iki kito perkainojimo.

3.4.8. Bendrovėje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas: tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas;

3.4.9. Jeigu dėl pakitusių sąlygų turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikytas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas teisingai nebeatspindi turto nusidėvėjimo tempų, jis turi būti keičiamas į tą, kuris parodys teisingesnį vaizdą.

Apskaitoje nusidėvėjimo skaičiavimo metodo pakeitimas vertinamas kaip apskaitos politikos pakeitimas ir finansinėje atskaitomybėje turi būti parodomas retrospektyviniu būdu.

3.4.10. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d. pradėjus turtą naudoti Bendrovės veikloje ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 d. po jo nurašymo ar perleidimo, kai turtas nebenaudojamas arba kai visa jo vertė (atėmus likvidacinę) perkeliama į sąnaudas.

3.6 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, rekonstravimo ir rremonto išlaidų

apskaita

3.6.1. Bendrovėje ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidomis laikomos tokios išlaidos.

3.6.2. Bendrovė nuosavo ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidas priskiria to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms ir apskaito sąskaitoje 6111 Remonto ir eksploatavimo sąnaudos.

3.6.3. Ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidoms priskiriamos.

3.6.4. Kai dėl atlikto ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar remonto pasikeičia (pailgėja) turto naudingo tarnavimo laikas ir pagerėja jo naudingosios savybės, šių darbų verte turi būti padidinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikotarpis.

Turto likutinė vertė pradedant nuo kito mėnesio, kai buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvima per patikslintą naudingo tarnavimo laiką.

3.6.5. Kai dėl ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar remonto tik pagerėja naudingosios turto savybės, bet šio turto naudingo tarnavimo laikas nesikeičia, šių darbų verte turi būti padidinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina, kuri nudėvima per likusį (nepatikslintą) naudingo tarnavimo laiką.

3.6.6. Kai dėl ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar remonto nepagerėja turto naudingosios savybės, bet pasikeičia (pailgėja) jo naudingo tarnavimo laikas, šių darbų verte turi būti padidinama turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas.

Turto likutinė vertė, pradedant nuo kito mėnesio, kai buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvima per patikslintą naudingo tarnavimo laiką.

3.6.7. Kai ddėl ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar remonto nepagerėja naudingosios turto savybės ir nesikeičia jo naudingo tarnavimo laikas, šių darbų vertė turi būti pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir registruojama sąskaitoje 6111 Remonto ir eksploatavimo sąnaudos.

3.6.8. Kai pagal ilgalaikio materialiojo turto techninio eksploatavimo sąlygas periodiškai atliekamas turto remontas ir šios išlaidos yra reikšmingos, remonto išlaidos turi būti pripažįstamos turtu ir nurašomos į sąnaudas lygiomis dalimis per laikotarpį iki kito numatomo to turto remonto.

3.6.9. Kai ilgalaikio materialiojo turto, kuris buvo apgadintas avarijoje ar kitų draudiminių atvejų metu, remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė ar kita trečioji šalis, kompensacijos suma mažinamos remonto išlaidos. Kai kompensacija viršija remonto išlaidas, perviršis turi būti pripažįstamas kitos veiklos pajamomis ir registruojamas sąskaitoje.

3.7 skyrius. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas

3.7.1. Kai ilgalaikis materialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis turi būti nurašomas.

3.7.2. Kai nurašius (likvidavus) visiškai nudėvėtą turtą gaunamos kokios nors materialinės vertybės, kurios gali būti sunaudotos Bendrovės veikloje ar parduotos, jos apskaitoje turi būti registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje. Kai gautų dėl turto nurašymo materialinių vertybių grynoji galimo realizavimo vertė didesnė už nurašyto turto likvidacinę vertę, skirtumas tarp šių verčių turi būti pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu, kai mažesnė – ataskaitinio laikotarpio nuostoliu.

3.7.3. Jei nurašius (likvidavus) visiškai

nudėvėtą turtą negaunamos jokios materialinės vertybės, kurios gali būti parduotos ar sunaudotos Bendrovėje, visa turto likvidacinė vertė turi būti nurašoma į ataskaitinio laikotarpio nuostolius.

3.7.4. Jei nurašius (likvidavus) nevisiškai nudėvėtą turtą gaunamos kokios nors materialinės vertybės, kurios gali būti sunaudotos Bendrovės veikloje ar parduotos, jos apskaitoje turi būti registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje. Jei gautų dėl turto nurašymo materialinių vertybių grynoji galimo realizavimo vertė didesnė už nurašyto turto likutinę vertę, skirtumas tarp šių verčių turi būti pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio ppelnu, jei mažesnė – ataskaitinio laikotarpio nuostoliu.

3.7.5. Jei nurašius (likvidavus) nevisiškai nudėvėtą turtą negaunamos jokios materialinės vertybės, kurios gali būti parduotos ar sunaudotos Bendrovėje, visa turto likutinė vertė turi būti nurašoma į ataskaitinio laikotarpio nuostolius.

3.7.6. Bendrovei perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, registruojamas tokios operacijos rezultatas – pelnas ar nuostoliai iš turto perleidimo. Rezultatas apskaičiuojamas iš gautų pajamų atėmus perleisto turto likutinę vertę ir visas su turto perleidimu susijusias išlaidas (sąnaudas). Kai perleidžiamo turto likutinė vertė didesnė už perleidimo kainą, skirtumas tarp ššių verčių turi būti pripažįstamas ilgalaikio turto perleidimo nuostoliu, jei mažesnė – ilgalaikio turto perleidimo pelnu.

3.7.7. Tais atvejais, kai nėra galimybės kompensuoti turto praradimo dėl vagystės ar būdingų tai vietovei gamtos reiškinių (kuriuos galima prognozuoti) nuostolius, prarasto turto likutinė vertė tturi būti nurašoma į ataskaitinio laikotarpio nuostolius. Jei turtas prarandamas dėl gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje ar kitų neprognozuotinų reiškinių, nuostoliai dėl šio turto praradimo turi būti pripažįstami netekimais, jei jie nebus kompensuoti (registruojami sąskaitoje.

3.7.8. Kai yra realus pagrindas tikėtis, kad patirti dėl turto praradimo nuostoliai bus kompensuoti, numatoma kompensacijos suma, jei ją galima patikimai įvertinti, turi būti registruojama kaip gautina suma, atitinkamai mažinant užregistruotus nuostolius ar netekimus dėl turto praradimo.

3.7.9. Nenaudojamas Bendrovės veikloje ilgalaikis materialusis turtas, kurį ketinama perleisti, registruojamas likutine verte atsargų sąskaitoje.

3.8 skyrius. Informacijos apie ilgalaikį materialųjį turtą atskleidimas finansinėje

atskaitomybėje

3.8.1. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte atskleidžiama tokia informacija:

a) apie kiekvieną turimo ilgalaikio materialiojo turto grupę nurodant:

– įsigijimo (pasigaminimo) savikainą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

– per aataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertę;

– ataskaitiniu laikotarpiu perleisto turto vertę;

– nurašyto turto vertę;

– vertės sumažėjimą;

– ataskaitiniu laikotarpiu priskaičiuotą nusidėvėjimą;

– sukauptą nusidėvėjimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

– likutinę vertę ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

b) Bendrovės taikomą ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politiką ir atliktus per ataskaitinius metus jos pakeitimus;

c) Bendrovės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

d) turto įkeitimus ir kitus nuosavybės teisių apribojimus;

e) Bendrovės atliktus ilgalaikio materialiojo turto apskaitinių įvertinimų pakeitimus;

f) taikomus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir nusidėvėjimo nnormas pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes;

g) jei turtas buvo perkainotas – perkainojimo priežastis, periodiškumą ir perkainojimo rezultatą;

h) turto, kuris yra visiškai nudėvėtas, tačiau dar naudojamas Bendrovės veikloje, įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

4 DALIS. GAUTINŲ SUMŲ APSKAITA

Bendrovėje gautinų sumų finansinė apskaita vedama ir informacija apie gautinas sumas metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

4.1 skyrius. Per vienerius metus gautinų sumų pripažinimas

4.1.1. Gautinomis sumomis laikoma teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kitos įmonės – gautini pinigai už tretiesiems asmenims parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar paskolas, išankstiniai mokėjimai už gautiną finansinį turtą ir kitos pagal sutartį užregistruotos skolos įmonei. Gautinomis sumomis Bendrovėje laikomas šis trumpalaikis turtas: pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos.

4.1.2. Gautinoms sumoms nepriskiriami išankstiniai apmokėjimai už nefinansinį turtą (pvz., nematerialųjį turtą, ilgalaikį materialųjį turtą, atsargas ir pan.).

4.1.3. Užsienio valiuta gautinos sumos pirminio pripažinimo metu turi būti įvertintos litais pagal sandorio dienos valiutos kursą.

4.2 skyrius. Per vienerius metus gautinų sumų įvertinimas

4.2.1. Registruojant gautinas sumas apskaitoje jos turi būti įvertinamos įsigijimo savikaina, t.y. gautino atlygio verte.

4.2.2. Sudarant metinę finansinę atskaitomybę gautinos sumos parodomos grynąja verte, t.y. atėmus abejotinų skolų dalį. Abejotinų skolų sąnaudos registruojamos sąskaitoje 6117 Abejotinų skolų sąnaudos ir įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą.

4.2.3. Bendrovė abejotinų skolų sąnaudoms įįvertinti taiko tiesioginį abejotinų skolų sąnaudų įvertinimo būdą.

4.2.4. Skirtumai, kurie susidaro apmokėjus valiutiniuose straipsniuose užregistruotas sumas kitu valiutos kursu nei pirminio pripažinimo metu arba paskutinės atskaitomybės data, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pajamomis arba sąnaudomis.

4.2.5. Valiuta per vienerius metus gautinos sumos balanse turi būti įvertintos litais, taikant balanso datos valiutos kursą. Gautinos sumos perkainojamos, bet ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių ir visada finansiniams metams pasibaigus.

4.3 skyrius. Gautinų sumų grupavimas ir šių sumų apskaitai naudojamos sąskaitos

4.3.1. Pirkėjų skolų apskaitai naudojama sąskaita 2411 Pirkėjai

4.3.2. Kitų gautinų sumų apskaitai naudojama sąskaita 243 Kitos gautinos sumos, kurią detalizuoja subsąskaitos:

– sąskaita Nr. 2431 Gautinas PVM;

– sąskaita Nr. 2435 Atskaitingi asmenys;

– sąskaita Nr. 2436 Sukauptos gautinos pajamos.

4.4 skyrius. Informacijos apie gautinas sumas atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

4.4.1. Metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija, susijusi su per vienerius metus gautinomis sumomis:

a) abejotinų skolų sąnaudoms įvertinti taikomas būdas;

b) stambiausios gautinų sumų grupės ir abejotinos skolos;

c) sugrupuotos kitoms įmonėms suteiktos paskolos, nurodant valiutą, palūkanas, atgavimo terminus, gautus užstatus ir pan.

5 DALIS. PINIGINIO TURTO APSKAITA

Bendrovėje piniginio turto finansinė apskaita vedama ir informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

5.1 skyrius. Piniginio turto pripažinimas

5.1.1. Piniginiam turtui priskiriami visi įmonės kasoje ir banke turimi pinigai iir pinigų ekvivalentai. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos.

5.1.2. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinami litais pagal sandorio dienos valiutų kursą.

5.2 skyrius. Piniginio turto įvertinimas

5.2.1. Bendrovės apskaitoje piniginis turtas registruojamas nacionaline valiuta – litais.

5.2.2. Valiutiniai piniginiai straipsniai balanse įvertinami litais, taikant balanso sudarymo dienos valiutų kursą.

5.3 skyrius. Piniginio turto grupavimas ir apskaitai naudojamos sąskaitos

5.3.1. Piniginis turtas Bendrovėje grupuojamas į šias grupes: pinigai sąskaitoje ir kasoje;

5.3.2. Piniginio turto apskaitai naudojama sąskaita 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurią detalizuoja šios subsąskaitos:

– sąskaita Nr. 271 Sąskaitos bankuose

– sąskaita Nr. 272 Kasa

5.4 skyrius. Informacijos atskleidimas apie piniginį turtą finansinėje atskaitomybėje

5.4.1. Metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija, susijusi su piniginiu turtu:

a) pinigų ir pinigų ekvivalentų apibūdinimas;

b) pinigų ekvivalentų sumos;

c) pinigų, kurių naudojimas apribotas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, suma.

6 DALIS. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA

Bendrovėje nuosavo kapitalo apskaita vedama ir informacija apie nuosavą kapitalą pateikiama vadovaujantis šios Dalies nuostatomis.

6.1 skyrius. Nuosavo kapitalo sudėtis

6.1.1. Bendrovės nuosavam kapitalui priskiriama:

a) Įstatinis kapitalas;

b) Akcijų priedai;

c) Perkainojimo rezervas;

d) Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai).

6.2 skyrius. Nuosavo kapitalo apskaitai naudojamos sąskaitos

6.2.1. Nuosavo kapitalo apskaitai naudojamos šios sąskaitos:

– sąskaita Nr. 301 Įstatinis pasirašytas kapitalas;

– sąskaita Nr. 303 Akcijų priedai;

– sąskaita Nr. 32 Perkainojimo rezervas;

– sąskaita Nr. 34 Nepaskirstytas pelnas

(nuostoliai)

6.3 skyrius. Įstatinio kapitalo apskaita

6.3.1. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų Bendrovės įstatuose pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių sumai.

6.3.2. Jei priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje turi būti registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įstatai.

6.3.3. Jei akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

6.3.4. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas priima ssprendimą įsigyti savų akcijų, tai supirktos akcijos registruojamos kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitoje.

6.3.5. Jei Bendrovė turi supirkusi savų akcijų ir yra priimtas akcininkų sprendimas mažinti įstatinį kapitalą, tai pirmiausia anuliuojamos akcijos, kurias turi pati Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės.

6.4 skyrius. Akcijų priedų apskaita

6.4.1.Akcijų priedai apskaitoje turi būti registruojami, kai akcijų emisijos kaina viršija nominaliąją vertę.

6.4.2. Akcijų priedai turi būti mažinami:

a) išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui suma;

b) akcijų priedais didinant įstatinį kapitalą;

c) akcijų priedus naudojant Bendrovės nuostoliams padengti.

6.5 skyrius. Perkainojimo rezervo (rezultatų) aapskaita

6.5.1. Visas ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėje atskaitomybėje atspindimas įsigijimo savikaina, todėl perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaita taikoma tik ilgalaikiam materialiajam turtui įsigytam ir perkainotam iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.

6.5.2. Perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitos likutis nebus didinamas.

6.5.3. Perkainojimo rezervo ((rezultatų) sąskaita mažinama:

a) kai šiuo rezervu ar jo dalimi didinamas įstatinis kapitalas;

b) kai anksčiau perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba neatlygintinai perduodamas;

c) kai perkainotas turtas nuvertėja;

d) kai perkainotas turtas nudėvimas.

6.6 skyrius. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaita

6.6.1. Nepaskirstytasis pelnas:

a) didinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną;

b) didinamas (mažinamas) registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą;

c) didinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba neatlygintinai perduodamas;

d) didinamas perkainojimo rezervo (rezultatų) suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai;

e) didinamas priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus;

f) didinamas pardavus savas akcijas didesne kaina, nei jos buvo supirktos;

g) mažinamas pardavus savas akcijas mažesne kaina, nei jos buvo supirktos;

h) mažinamas savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną;

j) mažinamas registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, vviršijančią akcijų priedų straipsnio sumą;

k) mažinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius.

6.6.2. Nepaskirstytieji nuostoliai:

a) didinami registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius;

b) didinami (mažinami) registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą;

c) didinami registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą;

d) didinami pardavus savas akcijas mažesne kaina, nei jos supirktos;

e) mažinami registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną;

f) mažinami gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti;

g) mažinami priėmus sprendimą dengti nuostolius iš rezervų suma;

h) mažinami perkainojimo rezervo (rezultatų) suma, kuri priskiriama perkainoto turto nnudėvėtai daliai;

j) mažinami, kai perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas arba neatlygintinai perduodamas;

6.7 skyrius. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija:

1. Įstatinio kapitalo sudėtis, nurodant visas akcijų klases.

2. Apie kiekvieną akcijų klasę nurodoma:

a) akcijų skaičius;

b) akcijų nominalioji vertė;

c) išleistų ir apmokėtų akcijų skaičius;

d) išleistų ir dar neapmokėtų akcijų skaičius;

e) akcijoms priskiriamos teisės ir / ar apribojimai;

f) akcijų, kurias turi dukterinės įmonės, skaičius;

g) akcijų, kurias turi asocijuotos įmonės, skaičius;

h) savų akcijų skaičius.

3. Pelno paskirstymo projektas.

4. Kiekvieno rezervo sudarymo tikslas, pobūdis ir naudojimo apribojimai. Rezervo dydis ataskaitinio laikotarpio pradžioje, jo padidėjimas ar sumažėjimas, likutis laikotarpio pabaigoje.

7 DALIS. ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

Bendrovėje įsipareigojimų apskaita vedama ir informacija apie įsipareigojimus metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios dalies nuostatomis.

7.1 skyrius. Įsipareigojimų pripažinimas

7.1.1. Įsipareigojimai yra esamieji ir būsimieji. Bendrovės finansinėje apskaitoje registruojami esamieji įsipareigojimai, t. y. kai Bendrovė įgyja prievoles, kurios turės būti įvykdytos. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje, planuojami sandoriai yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi.

7.1.2. Įsipareigojimų apskaitai turi būti naudojamos Bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitų plane numatytos sąskaitos 4 klasėje Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

7.1.3. Kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai – įsipareigojimai, kurie yra tikėtini arba garantuoti, tačiau jų sumos arba įvykdymo llaikotarpis nėra visiškai aiškūs. Atidėjimai pripažįstami, jei juos lėmė praeities įvykiai ir balanso sudarymo datą jie egzistuoja, t. y. jeigu jie atitinka visus tris bendruosius pripažinimo kriterijus:

a) Bendrovė turi teisinį įpareigojimą arba neatšaukiamą pasižadėjimą, kurį lėmė praeities veiksmai – sudarytos sutartys, priimti teismo sprendimai, išleisti įstatymai, viešai paskelbti Bendrovės įsipareigojimai;

b) Tikėtina, kad teisiniam įpareigojimui ar neatšaukiamam pasižadėjimui įvykdyti reikės naudoti turimą turtą;

c) Įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta – yra pakankamai įrodymų atidėjimų sumai įvertinti. Atidėjimų sumos dydis nustatomas remiantis panašios veiklos patirtimi, ekspertų išvadomis, pobalansiniais įvykiais ir pan.

7.1.4. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiau pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti sąnaudų, tokiu atveju visos už parduotas prekes jau gautos sumos yra pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis.

7.2 skyrius. Įsipareigojimų grupavimas

7.2.1. Įsipareigojimai grupuojami pagal jų privalomumą įvykdyti:

a) ilgalaikiai įsipareigojimai – tie, kuriuos Bendrovė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus;

b) trumpalaikiai įsipareigojimai – tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per dvylika mėnesių.

7.2.2. Bendrovės įsipareigojimai pagal jų įvykdymo terminą turi būti apskaitomi Bendrovės sąskaitų plano atitinkamose sąskaitose:

a) sąskaita 40 PPo vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;

b) sąskaita 44 Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

7.2.3. Trumpalaikiai įsipareigojimai skirstomi į:

a) ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis apskaitoma sąskaitoje Nr. 441 Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis. Tai visų ilgalaikių Bendrovės įsiskolinimų – finansinių, investicinių, prekybos ir kitų skolų einamųjų metų dalis, kuri turi būti padengta per dvylika mėnesių.

b) finansinės skolos apskaitomos sąskaitoje Nr. 442 Finansiniai įsipareigojimai. Tai trumpalaikės, t. y. grąžintinos per dvylika mėnesių finansinės skolos, išleistos trumpalaikės obligacijos, gautos trumpalaikės paskolos ir kredito linijos.

c) skolos tiekėjams apskaitomos sąskaitoje Nr.443 Įsipareigojimai tiekėjams. Tai dėl bendrovės veiklos perkant skolon prekes bei paslaugas atsiradę įsipareigojimai tretiesiems asmenims, kurie turi būti įvykdyti per vienerius metus.

d) sąskaitoje Nr. 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai apskaitomi iš kitų asmenų gautos avansinės įmokos už prekes ar paslaugas, kurios bus suteiktos per dvylika mėnesių.

e) įsipareigojimai biudžetui, socialiniam draudimui ir darbuotojams apskaitomi sąskaitose:

pelno mokesčio įsipareigojimai sąskaitoje Nr. 445 Pelno mokesčio įsipareigojimai.

f) su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – darbo užmokestis, priedai ir pan., mokėtinos socialinio draudimo, garantinio fondo įmokos, mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, atostogų kaupimai ir kitos išmokos darbuotojams apskaitomi sąskaitoje Nr.446 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai.

f) atidėjimai apskaitomi sąskaitoje Nr. 447 Atidėjimai.. Tai

trumpalaikiai atidėjimai būsimoms išlaidoms.

g) kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – visos likusios, per dvylika mėnesių mokėtinos sumos, neatvaizduotos anksčiau išvardytose sąskaitose, apskaitomos sąskaitoje Nr.448 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – mokėtini mokesčiai (nekilnojamojo turto, aplinkos taršos mokesčiai ir pan.) ir rinkliavos, dividendai, tantjemos bei sukauptos sąnaudos.

7.3 skyrius. Įsipareigojimų įvertinimas finansinėje atskaitomybėje

7.3.1. Bendrovės įsipareigojimai įvertinami ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių ir visada kalendoriniams metams pasibaigus (sudarant metinę finansinę atskaitomybę).

7.3.2. Įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte – suma, už kurią gali bbūti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas.

7.3.3. Užsienio valiuta išreikšti įsipareigojimai yra įvertinami sandorio atlikimo dienos valiutos kursu.

7.4 skyrius. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

7.4.1. Aiškinamajame rašte pateikiamos pastabos tik apie reikšmingas atskaitomybės sumas. Kai kurios aiškinamojo rašto pastabos gali būti nepateikiamos, jei atskaitomybėje nurodytos sumos yra nereikšmingos Bendrovės įvertinimui.

7.4.2. Jei įsipareigojimų straipsnis yra reikšmingas, aiškinamajame rašte turi būti atskleista tokia informacija:

a) apie kiekvieną įsipareigojimų grupę, išskiriant ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus;

b) lizingo gavėjai aiškinamajame rašte turi pateikti ttokią informaciją:

1) pagal lizingo sutartį naudojamo turto likutinę vertę pagal kiekvieną turto grupę;

2) pagal lizingo sutartį mokėtinų minimalių įmokų sumą kiekvienu šių laikotarpių:

per vienerius metus;

per penkerius metus;

po penkerių metų.

3) jei buvo mokami neapibrėžti nuompinigiai –– jų sumą ir susidarymo priežastis.

c) finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija apie atidėjimus:

1) balansinė vertė finansinių metų pradžioje, per metus sudarytų atidėjimų ir kitokio padidėjimo sumos, per metus panaudotos ar kitaip nurašytos sumos;

2) trumpas apibūdinimas, numatomi padengimo laikotarpiai.

d) finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti trumpas kiekvieno neapibrėžtojo įsipareigojimo apibūdinimas bei galimas poveikis įmonės finansinei būklei.

7.5.3. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nei pelno (nuostolių) ataskaitoje, nei balanse nerodomi, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte.

8 DALIS. PAJAMŲ APSKAITA

Bendrovėje pajamų finansinė apskaita vedama ir informacija apie pajamas metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios Dalies nuostatomis.

8.1 skyrius. Pajamų pripažinimas

8.1.1. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pajamų gavimą. Pajamomis nepripažįstami avansai iir kiti išankstiniai apmokėjimai. Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos pajamomis, balanse atvaizduojamos kaip Bendrovės įsipareigojimai.

8.1.2. Pajamomis laikomas tik Bendrovės ekonominės veiklos padidėjimas, pasireiškiantis turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu (išskyrus papildomus savininkų įnašus). Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kompensuojamos arba grąžinamos sumos, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

8.2 skyrius. Pajamų dydžio įvertinimas.

8.2.1. Pajamos įvertinamos tikrąja verte.

8.2.2. Atskaitomybėje pateikiamos grynosios pardavimo pajamos.

8.2.3. Apskaičiuojant ggrynąsias pardavimų pajamas, prekybinės (apyvartos) nuolaidos apskaitomos ir registruojamos sąskaitos Nr. 509 Nuolaidos ir grąžinimai (-) debete.

8.3 skyrius. Tipinės veiklos pajamos

8.3.1. Bendrovės tipinės veiklos pajamos yra prekių ir (arba) paslaugų pardavimo pajamos.

8.3.2. Tipinės veiklos pajamų apskaitai naudojama sąskaita Nr. 500 Pardavimo pajamos.

8.4 skyrius. Prekių pardavimas

8.4.1. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

– įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susijusią su parduotomis prekėmis, taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą;

– įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių;

– tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį;

– sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos.

8.5 skyrius. Paslaugų teikimas

8.5.1. Paslaugų teikimo pajamos, atsižvelgiant į tai, ar paslaugų teikimo rezultatas gali būti patikimai įvertintas, ar ne, pripažįstamos skirtingais būdais. Rezultatas gali būti tiksliai įvertintas tuomet, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

– pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

– sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso sudarymo datos gali būti patikimai įvertintas;

– tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda;

– sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo pasibaigimu, gali būti patikimai įvertintos.

8.6 skyrius. Netipinės veiklos pajamos

8.6.1. Kitos veiklos pajamos Bendrovėje yra :

– Ilgalaikio turto perleidimas

8.6.2. BBendrovės kitos veiklos pajamos laikomos uždirbtomis turto perleidimo momentu.

8.6.3. Bendrovės finansinės ir investicinės veiklos pajamoms priskiriama:

– Teigiama valiutų kursų įtaka;

– Dividendų pajamos

8.6.4. Bendrovės finansinės ir investicinės veiklos pajamos laikomos uždirbtomis užregistravus teigiamą valiutos kurso pasikeitimą ir gavus dividendus.

8.6.5. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų apskaitai naudojama sąskaita Nr. 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

8.7 skyrius. Pagautė

8.7.1. Ypatingosios veiklos pajamoms – pagautei Bendrovėje priskiriamos netikėtai gautos pajamos.

8.7.2. Ypatingosios veiklos pajamų apskaitai naudojama sąskaita Nr. 54 Pagautė.

8.8 skyrius. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

Aiškinamajame rašte pateikiamos pastabos tik apie reikšmingas atskaitomybės sumas. Kai kurios aiškinamojo rašto pastabos gali būti nepateikiamos, jei atskaitomybėje nurodytos sumos yra nereikšmingos vertinant Bendrovės būklę. Finansinėje atskaitomybėje (aiškinamajame rašte) turi būti pateikta tokia informacija:

– prekių ar paslaugų mainų pajamų suma;

– paslaugų ir prekių pardavimo pajamos.

9 DALIS. SĄNAUDŲ APSKAITA

Bendrovėje sąnaudų finansinė apskaita vedama ir informacija apie sąnaudas metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama vadovaujantis šios Dalies nuostatomis.

9.1 skyrius. Sąnaudų pripažinimas

9.1.1. Sąnaudomis laikomas ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo sumažinimą.

9.1.2. Sąnaudomis pripažįstama tik tą išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas arba negali būti siejama su ateinančių laikotarpių pajamų uždirbimu. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos ttiems laikotarpiams, kuriais jos teiks įmonei ekonominės naudos.

9.1.3. Jeigu tam tikro turto naudojimas leis uždirbti pajamas keletą ateinančių ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus.

9.2 skyrius. Sąnaudų dydžio įvertinimas

9.2.1. Registruojant sąnaudas apskaitoje, jos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.

9.2.2. Sąnaudos patikimai įvertinamos tikrąją verte.

9.3 skyrius. Sąnaudų grupavimas ir sąnaudų apskaitai naudojamos sąskaitos

9.3.1. Sąnaudos bendrovėje grupuojamos į šias grupes:

-Parduotų prekių savikaina;

– Pagamintos produkcijos savikaina;

– Suteiktų paslaugų savikaina;

– Veiklos sąnaudos;

– Pardavimų sąnaudos;

– Bendrosios ir administracinės sąnaudas;

– Kitos veiklos sąnaudos;

– Finansinės-investicinės veiklos sąnaudos].

9.3.2. Sąnaudų apskaitai naudojamos 6 klasės Sąnaudų sąskaitos:

– sąskaitą Nr. 60 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina, kurioje apskaitomos visos išlaidos, susijusios su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai galima priskirti konkrečių prekių pardavimui ar paslaugų teikimui;

– sąskaita Nr.61 Veiklos sąnaudos, kurioje apskaitomos išlaidos, susijusios su visa tipine Bendrovės veikla per ataskaitinį laikotarpį, neatsižvelgiant į pardavimų apimtį;

– sąskaita Nr. 62 Kitos veiklos sąnaudos, kurioje apskaitomi netekimai dėl turto perleidimo, likvidavimo, nurašymo ir apskaitomos kitos netipinės, bet įprastinės veiklos išlaidos;

– sąskaita Nr. 63 Finansinės-investicinės veiklos sąnaudos, kurioje apskaitoma:

nuostoliai dėl valiutų kursų pasikeitimo; sumokėtos ir mokėtinos palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą; palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis; pirkėjų įsiskolinimų ir kitų skolų įmonei nurašyta dalis; mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus; kitos su skolomis susijusios sąnaudos;

– sąskaita Nr. 64 Netekimai, kurioje apskaitomi atsitiktinių įvykių, kurių pagal jų pobūdį negalima priskirti įprastinei veiklai, nuostoliai.

9.4 skyrius. Pardavimo savikaina

9.4.1. Į pardavimo savikainą įeina per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius paslaugų teikimo ir parduotų prekių išlaidos.

9.4.2. Pardavimo savikainą sudaro paslaugų teikimo ssąnaudos, perparduotų prekių ir parduotos produkcijos savikaina.

9.4.3. Paslaugų teikimo sąnaudos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pripažintos pajamos už suteiktas paslaugas.

9.5 skyrius. Veiklos sąnaudos

9.5.1. Bendrovėje veiklos sąnaudos skirstomos į pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas.

9.5.2. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos: prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, paslaugų ir prekių reklamos išlaidos ir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos ir kkitos.

9.5.3. Pardavimo sąnaudos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.

9.5.4. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos išlaidos: administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėjimas, įmonės reprezentavimo išlaidos, įvairūs, išskyrus pelno, mokesčiai ((nekilnojamojo turto, akcizų, neįtrauktas į atskaitą ir nesusigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir pan.), susiję su tipine veikla, įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę, abejotinų skolų sąnaudos ir kitos su tipine įmonės veikla susijusios išlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį, kitos.

9.5.5. Bendrosios ir administracinės sąnaudos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.

9.7 skyrius. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos

9.7.1. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms priskiriama:

– Neigiama valiutų kursų įtaka;

– Palūkanų sąnaudos

9.7.2. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos, neatsižvelgiant į tai, kada pinigai buvo išleisti.

9.8 skyrius. Netekimams priskiriamų išlaidų apibūdinimas

9.8.1. Netekimams priskiriami atsitiktinių įvykių, kkurių pagal jų pobūdį negalima priskirti įprastinei veiklai, nuostoliai.

9.8.2. Netekimai nurodomi to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybėje, kurį jie buvo patirti. Netekimai neturi būti siejami nei su pajamomis, uždirbtomis iš tikslinės įmonės veiklos, nei su pagaute.

9.9. skyrius Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

9.9.1. Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos finansinėje atskaitomybėje pateikiamos Pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurioje uždirbtos Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį pajamos palyginamos su sąnaudomis, patirtomis Bendrovėje per tą patį ataskaitinį laikotarpį.

1 Priedas

Uždaroji akcinė bendrovė “Jonaičiai“

ĮSAKYMAS

DĖL APSKAITOS POLITIKOS PATVIRTINIMO

2005-01-26 Nr. 25

Kaunas

Vadovaudamasis Lietuvos RRespublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574, priimtas 2002 11 06) 9 str. nuostatomis ir 7 verslo apskaitos standartu (Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas) bei siekdamas užtikrinti, kad Bendrovės finansinė būklė, jos turtas, nuosavybė ir skolos, taip pat uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos bei patirtos išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos finansinėje atskaitomybėje:

1. T v i r t i n u Bendrovės apskaitos politiką, susidedančią iš toliau nurodytų dalių:

a) I tvarka. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS (pridedama);

b) II tvarka. APSKAITOS TECHNIKA (pridedama);

c) III tvarka. APSKAITOS METODIKA (pridedama).

2. S k e l b i u įsakymą bendrovės darbuotojams. Darbuotojus, kuriems šiame įsakyme ar atitinkamoje jo dalyje (skyriuje), nustatomos tam tikros pareigos, supažindinti pasirašytinai vadovaujantis šiais reikalavimais:

2.1. supažindinus darbuotoją pasirašytinai, privalu nurodyti, su kuria tvarka (dalimi ar skyriumi) darbuotojas supažindintas. Kartu privalu nurodyti datą, kada darbuotojas buvo supažindintas su šia tvarka (dalimi ar skyriumi);

2.2. pakeitus šiuo įsakymu patvirtintą tam tikrą tvarką (dalį ar skyrių), su naująja tvarkos (dalies ar skyriaus) versija turi būti nedelsiant supažindinti tie darbuotojai, kurie privalo vykdyti naujai nustatytus reikalavimus.

3. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu patvirtintų reikalavimų nesilaikymas prilyginamas darbo drausmės pažeidimui, už kurį darbuotojas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn.

4. S k i r ii u už įsakymo vykdymą ir kontrolę atsakingą vyriausiąjį buhalterį:

4.1. vyriausiajam buhalteriui suteikiu teisę teikti siūlymus skirti drausmines nuobaudas darbuotojams, pažeidusiems šiuo įsakymu nustatytas pareigas;

4.2. vyriausiajam buhalteriui suteikiu teisę visiems Bendrovės darbuotojams duoti privalomus raštiškus nurodymus (potvarkius) dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinių įrašų darymo.

5. T v i r t i n u įsakymo Dėl Apskaitos politikos patvirtinimo keitimo ir/ar papildymo tvarką:

5.1. atsiradus būtinybei keisti šiuo įsakymu patvirtintą kurią nors tvarką, dalį ar skyrių, atskiru įsakymu turi būti tvirtinama nauja atitinkamos tvarkos, dalies ar skyriaus redakcija. Tai patvirtinus, naujoji tvarkos, dalies ar skyriaus redakcija tampa sudėtinėmis Apskaitos politikos dalimis;

5.2. paskutinį kiekvienų finansinių metų mėnesį Bendrovės vyriausiasis buhalteris privalo įvertinti per laikotarpį nuo praėjusio Apskaitos politikos keitimo ar šio įsakymo patvirtinimo iki finansinių metų paskutinio mėnesio 1 d. įvykusius pokyčius tarptautiniuose teisės aktuose, LR įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Bendrovės ūkinėje veikloje ir pateikti pasiūlymus vadovui dėl Bendrovės apskaitos politikos keitimo ar papildymo;

5.3. Informacija apie atliktus Apskaitos politikos III tvarkos (Apskaitos metodika) pakeitimus turi būti atskleidžiama finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte.

6. Įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Įsakymą laikyti paskelbtu, kai Bendrovės darbuotojams apie priimtą įsakymą pranešama lokaliniais kompiuterių tinklais, arba kai apie tai paskelbiama viešai Bendrovės bei jos ppadalinių informaciniuose stenduose. Įsigaliojus įsakymui Dėl Apskaitos politikos patvirtinimo, skelbiu netekusiais galios ankstesnius Bendrovės priimtus įsakymus, susijusius su apskaitos tvarkymu, kurių nuostatos tapačios ar prieštarauja šiuo įsakymu patvirtintoms nuostatoms.

Direktorius Jonas Jonaitis

2 Priedas

UAB „_________“, VYRIAUSIOJO BUHALTERIO

________________ PAREIGINIAI NUOSTATAI

į. k. _____________

Tvirtinu: _________________________

UAB „______“ direktorius __________

A.V. ____________

1. Bendroji dalis

1.1. Vyriausiojo buhalterio vadovaujama buhalterija yra savarankiškas įmonės struktūrinis padalinys.

1.2. Vyriausiasis buhalteris privalo:

1.2.1. turėti aukštąjį buhalterinį (ekonominį) išsimokslinimą;

1.2.2. sugebėti organizuoti, vadovauti bei kontroliuoti buhalterijos darbuotojų darbą;

1.2.3. mokėti dirbti kompiuteriu (taip pat buhalterinės apskaitos programa ______);

1.2.4. neplatinti pats bei reikalauti, kad pavaldūs darbuotojai neplatintų informacijos, laikomos įmonės komercine ar tarnybine paslaptimi;

1.2.5. nenaudoti ir neplatinti nelegalios programinės įrangos ar teisėtai įsigytos programinės įrangos nenaudoti neteisėtai;

1.2.6. nuolat gilinti buhalterinės apskaitos žinias, kelti profesinę kvalifikaciją;

1.2.7. laikytis pats bei kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinės saugos, elektros saugos reikalavimų;

1.2.8. tausoti įmonės nuosavybę;

1.2.9. savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės įstatais, darbo sutartimi, šiais nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus tvarkos taisyklėmis, jei įmonės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, taip pat jo veiklą reglamentuojančiais etikos kodeksais.

1.3. Vyriausiąjį buhalterį į pareigas priima ir iš jų atleidžia įmonės direktorius.

1.4. Vyriausiasis buhalteris pavaldus įmonės direktoriui.

1.5. Kai vyriausiojo buhalterio nėra darbo vietoje (dėl ligos, atostogų, komandiruotės ar pan.),

jo pareigas laikinai eina kitas direktoriaus įsakymu paskirtas buhalterijos darbuotojas.

1.6. Asmenį skiriant į vyriausiojo buhalterio pareigas ar atleidžiant iš jų, sudaromas buhalterinės apskaitos duomenų (buhalterijos) ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktas. Sudarant šį aktą dalyvauja kitas įmonės buhalteris.

1.7. Pagrindinė vyriausiojo buhalterio pareiga – kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įmonės ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą bei kad atskaitomybė būtų parengta tiksli ir laiku.

2. Pareigos ir funkcijos

2.1. Savo veikloje laikytis Bendrovės apskaitos politikos nuostatų, kontroliuoti, kad šių nuostatų laikytųsi kiti bbuhalterijos darbuotojai.

2.2. Užtikrinti, kad visos valdžios, įmonės savininkų bei administracijos vadovo nustatytos finansinės bei menedžmento (vidinės) apskaitos ir mokestinės atskaitomybės formos būtų parengtos tiksliai ir laiku.

2.3. Užtikrinti visų buhalterinių įrašų teisingumą.

2.4. Kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami įmonės darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai.

2.5. Organizuoti ir užtikrinti nepriekaištingą ir racionalų buhalterijos darbuotojų darbą (nustatyti jų darbo funkcijas, įgaliojimų bei atsakomybės ribas), kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbo saugos, priešgaisrinės saugos, elektros saugos reikalavimų.

2.6. Užtikrinti, kad būtų vykdomi šie reikalavimai:

2.6.1. apskaitomos visos piniginės llėšos, trumpalaikis bei materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas, įmonės savininkų nuosavybė, įmonės skolos bei skolos įmonei, laiku ir tinkamai užregistruotos visos buhalterinės apskaitos operacijos;

2.6.2. teisingai tvarkoma įmonės uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų, jos padarytų išlaidų ir gautų bei gautinų įplaukų vvidinė apskaita;

2.6.3. teisingai apskaičiuoti ir laiku pervesti mokesčiai ir įmokos į valstybės biudžetą, socialinio draudimo fondą ir kt.;

2.6.4. esant reikalui, ekonomiškai pagrįsta įmonės daromų išlaidų būtinybė bei kiti direktoriaus reikalaujami apskaičiavimai;

2.6.5. užtikrinta racionali ir tiksli įmonės turto apskaita;

2.6.6. užtikrintas teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimas į apskaitą;

2.6.7. užtikrintas valdžios nustatytos specialiųjų apskaitos dokumentų įsigijimo bei naudojimo tvarkos laikymasis;

2.6.8. tinkamai saugomi apskaitos dokumentai ir registrai (iki jų perdavimo į archyvą).

2.7. Vyriausiasis buhalteris privalo kontroliuoti:

2.7.1. ar laikomasi nustatytų piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių priėmimo bei išdavimo reikalavimų;

2.7.2. ar laikomasi įmonės materialiojo turto, piniginių lėšų, atsargų, gautinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos ir inventorizavimo tvarkos;

2.7.3. ar laiku ir visiškai padengiami įsiskolinimai kreditoriams, ar išieškomi įsiskolinimai iš įmonės skolininkų;

2.7.4. ar teisingai nnurašomi trūkumai, įsiskolinimai, kiti nuostoliai;

2.7.5. ar vykdomos ir jam žinomos operacijos yra teisėtos, ar tiksliai ir laiku fiksuojamos;

2.7.6. ar teisingai ir laiku išrašomi apskaitos dokumentai, ar juose nurodomi duomenys tikslūs;

2.7.7. ar patvirtintas asmenų, turinčių teisę įmonės vardu pasirašyti pirminius apskaitos dokumentus, sąrašas bei jų parašų pavyzdžiai;

2.7.8. ar pavaldūs darbuotojai nenaudoja ir neplatina nelegalios programinės įrangos bei ar teisėtai įsigytos programinės įrangos nenaudoja neteisėtai.

2.8. Laikytis pats bei kontroliuoti, kad būtų saugoma informacija, įmonės pripažįstama įmonės komercine ar tarnybine paslaptimi, kad bbūtų vykdomi visi įmonės direktoriaus nurodymai dėl tokios informacijos įslaptinimo.

2.9. Įmonės darbuotojams suteikti jų darbui būtiną buhalterinės apskaitos žinių minimumą.

2.10. Įmonės inventorizacijos komisijų nariams paaiškinti inventorizacijos atlikimo bei inventorizavimo aprašų įforminimo tvarką.

2.11. Laiku ir tiksliai pildyti buhalterijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

2.12. Nutraukus su įmone darbo santykius, įmonei perduoti visą turimą dokumentaciją, pinigines bei materialines vertybes, perdavimo faktą įforminant buhalterinės apskaitos duomenų (buhalterijos) ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktu.

2.13. Kitų įmonės direktoriaus nurodymų, tiesiogiai susijusių su įmonės finansine veikla, vykdymas.

3. Teisės

3.1. Teikti visiems įmonės darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus dokumentų įforminimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais.

3.2. Gavus įmonės direktoriaus nurodymą atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams prieštaraujančius (neteisėtus) veiksmus, atsisakyti vykdyti tokius veiksmus, raštu paaiškinant atsisakymo vykdyti nurodymą motyvus.

3.3. Reikalauti, kad vyriausiajam buhalteriui būtų pateikiami dokumentai, kurių pagrindu priimamos bei išduodamos piniginės lėšos, materialinės vertybės, įsakymai, susiję su darbuotojų atlyginimų, premijų ar kitų išmokų nustatymu bei mokėjimu, įvairios sutartys ir pan.

3.4. Nustatyti buhalterijos darbuotojų pareigas bei funkcijas, reikalauti, kad jie jas nepriekaištingai vykdytų.

3.5. Teikti direktoriui pasiūlymus dėl drausminės atsakomybės taikymo įmonės darbuotojams, neįvykdžiusiems pagrįstų vyriausiojo buhalterio nurodymų.

4. Vyriausiojo buhalterio atsakomybė

4.1. Vyriausiasis buhalteris, asmeniškai išrašydamas bei pasirašydamas dokumentus, atsako už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinės operacijos teisėtumą.

4.2. Vyriausiasis buhalteris Lietuvos RRespublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako už tai, kad buhalteriniai įrašai būtų teisingi, kad ataskaitos bei įvairios atskaitomybės formos būtų parengtos laiku.

4.3. Vyriausiasis buhalteris atsako už visus jam žinomus įmonės vardu padarytus veiksmus ar operacijas, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius įmonių ūkinę–finansinę veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai jis atsisakė vykdyti vadovo nurodymus ir pastarąjį raštu informavo apie tokių veiksmų neteisėtumą.

4.4. Vyriausiasis buhalteris Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako už įmonės komercinės ar tarnybinės paslapties atskleidimą.

4.5. Drausminę nuobaudą vyriausiajam buhalteriui skiria įmonės direktorius.

Su nuostatais susipažinau, įsipareigoju juos vykdyti:

_________________________________________

(parašas ir data)

_________________________________________

(darbuotojo vardas ir pavardė)

3 Priedas

Įmonės pavadinimas

Kodas

Adresas

Patvirtinimo data

BALANSAS

200…m. ………mėn…d.

__________________ ____________________________

Ataskaitinis laikotarpis Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų.

TURTAS Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

A. ILGALAIKIS TURTAS

I. NEMATERIALUS TURTAS

II. MATERIALUS TURTAS

III. FINANSINIS TURTAS

B. TRUMPALAIKIS TURTAS

I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

TURTAS IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C. NUOSAVAS KAPITALAS

I. KAPITALAS

II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)

III. REZERVAI

IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO:

Įmonės vadovas ___________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

4 Priedas

Įmonės pavadinimas

Kodas

Adresas

Patvirtinimo data

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

200.m. ……mėn.d.

__________________ ____________________________

Ataskaitinis laikotarpis Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų.

Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

I. PARDAVIMO PAJAMOS

II. PARDAVIMO SAVIKAINA

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS

IV.1. Pardavimo

IV.2. Bendrosios ir administracinės

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

VI. KITA VEIKLA

VI.1. Pajamos

VI.2 Sąnaudos

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

VII.1. Pajamos

VII.2. Sąnaudos

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IX. PAGAUTĖ

X. NETEKIMAI

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

XII. PELNO MOKESTIS

XIII. GRYNASIS PELNAS

Įmonės vadovas ___________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

1ILGALAIKIS TURTAS

11Nematerialusis turtas

111Plėtros darbai

1110 Įsigijimo savikaina

1118 Amortizacija (-)

1119 Vertės sumažėjimas (-)

112Prestižas

1120 Įsigijimo savikaina

1128 Amortizacija (-)

1129 Vertės sumažėjimas (-)

113Patentai, licencijos

1130 Įsigijimo savikaina

1138 Amortizacija (-)

1139 Vertės sumažėjimas (-)

114Programinė įranga

1140 Įsigijimo savikaina

1148 Amortizacija (-)

1149 Vertės sumažėjimas (-)

115Kitas nematerialusis turtas

1150 Įsigijimo savikaina

1151 Išankstiniai apmokėjimai

1158 Amortizacija (-)

1159 Vertės sumažėjimas (-)

12Materialusis turtas

120 Žemė

1200 Įsigijimo savikaina

1201 Perkainojimas

1209 Vertės sumažėjimas (-)

121Pastatai ir statiniai

1210 Įsigijimo savikaina

1211 Perkainojimas

1212 Ruošiami naudoti

1217 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1218 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1219 Vertės sumažėjimas (-)

122Transporto priemonės

1220 Įsigijimo savikaina

1221 Perkainojimas

1222 Ruošiamos naudoti

1227 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1228 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1229 Vertės sumažėjimas (-)

123Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

1230 Įsigijimo savikaina

1231 Perkainojimas

1232 Ruošiami naudoti

1237 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1238 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1239 Vertės sumažėjimas (-)

124Mašinos ir įrengimai

1240 Įsigijimo savikaina

1241 Perkainojimas

1242 Ruošiamos naudoti

1247 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1248 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1249 Vertės sumažėjimas (-)

125Nebaigta statyba

1250 Nebaigtos vykdyti statybos sutartys

1251 Perkainojimas

1252 Išankstiniai apmokėjimai už nebaigtą statyti ilgalaikį materialųjį turtą

1259 Vertės sumažėjimas (-)

126Kitas materialusis turtas

1260 Įsigijimo savikaina

1261 Perkainojimas

1262 Ruošiamas naudoti

1263 Išankstiniai apmokėjimai

1267 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1268 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1269 Vertės sumažėjimas (-)

16Finansinis turtas

160Investicijos į dukterines ir

asocijuotas įmones

1600 Investicijos į dukterines įmones

1601 Investicijos į asocijuotas įmones

1609 Vertės sumažėjimas (-)

161Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms

1610 Paskolos dukterinėms įmonėms

1611 Paskolos asocijuotoms įmonėms

1619 Abejotinos skolos (-)

162Po vienerių metų gautinos sumos

1621 Prekybos skolos

1622 Išankstiniai apmokėjimai

1623 Lizingo (finansinės nuomos) skolininkai

1624 Po vienerių metų gautinos sumos

1629 Abejotinos skolos (-)

163Kitas finansinis turtas

1631 Kitos investicijos

1632 Ilgalaikės investicijos laikomos iki išpirkimo

1633 Kitas ilgalaikis finansinis turtas

1639 Vertės sumažėjimas (-)

164Atidėtojo pelno mokesčio turtas

1641 Atidėtojo pelno mokesčio turtas

1649 Vertės sumažėjimas (-)

2TRUMPALAIKIS TURTAS

20Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nnebaigtos vykdyti sutartys

201Atsargos

2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

20110 Įsigijimo savikaina

20119 Vertės sumažėjimas (-)

2012 Nebaigta gamyba

20120 Įsigijimo savikaina

20129 Vertės sumažėjimas (-)

2013 Pagaminta produkcija

20130 Įsigijimo savikaina

20139 Vertės sumažėjimas (-)

2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti

20140 Įsigijimo savikaina

20149 Vertės sumažėjimas (-)

202

Išankstiniai apmokėjimai

2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams

2023 Išankstiniai mokėjimai biudžetui, išskyrus pelno mokestį

2024 Būsimųjų laikotarpių sąnaudos

2029 Abejotinos skolos (-)

203Nebaigtos vykdyti sutartys

2031 Savikaina

2032 Pripažintas pelnas

2033 Vertės sumažėjimas (-)

24Per vienerius metus gautinos sumos

241Pirkėjų įsiskolinimas

2411 Pirkėjai

2419 Abejotinos skolos (-)

242Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos

2421 Dukterinių įmonių skolos

2422 Asocijuotų įmonių skolos

2429 AAbejotinos skolos (-)

243Kitos gautinos sumos

2431 Gautinas PVM

2432 Biudžeto skola įmonei

2433 Sodros skola įmonei

2434 Kitos gautinos skolos

2435 Atskaitingi asmenys

2436 Sukauptos gautinos pajamos

2439 Abejotinos skolos (-)

26Kitas trumpalaikis turtas

261Trumpalaikės investicijos

2611 Kitų įmonių akcijos

2612 Obligacijos

2613 Kiti vertybiniai popieriai

2619 Vertės sumažėjimas ((-)

262Terminuoti indėliai

263Kitas trumpalaikis turtas

2631 Kitas trumpalaikis turtas

2632 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis

27Pinigai ir pinigų ekvivalentai

270 Pinigų ekvivalentai

271 Sąskaitos bankuose

272 Kasa

273 Pinigai kelyje

279 Įšaldytos sąskaitos (-)

3NUOSAVAS KAPITALAS

30Kapitalas

301Įstatinis pasirašytasis kapitalas

3011 Paprastosios akcijos

3012 Privilegijuotosios akcijos

3013 Darbuotojų akcijos

302Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)

303Akcijų priedai

304Savos akcijos (-)

32Perkainojimo rezervas (rezultatai)

321Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas

322Ilgalaikio finansinio turto perkainojimo rezultatas

33Rezervai

331Privalomasis

332Savoms akcijoms įsigyti

333Kiti rezervai

34Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

341Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

3411 Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ataskaitinių metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)

342Ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

3421 Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ankstesniųjų metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

3422 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ankstesniųjų metų pelnas (nuostoliai)

3423 Ankstesniųjų metų apskaitos politikos keitimo nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

3424 Ankstesniųjų metų esminių klaidų taisymo nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

35DOTACIJOS IIR SUBSIDIJOS

3501 Gautinos dotacijos ir subsidijos

3511 Gautos dotacijos ir subsidijos

390Suvestinės sąskaitos

4 MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

40Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

401Finansinės skolos

4011 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai

4012 Kredito įstaigoms

4013 Kitos finansinės skolos

402Skolos tiekėjams

403Gauti išankstiniai apmokėjimai

404Atidėjimai

4041 Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimai

4042 Pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjimai

4043 Kiti atidėjimai

405Atidėtieji mokesčiai

4051 Atidėtasis pelno mokestis

406Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

4061 Įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartis

4062 Kiti įsipareigojimai

44Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

441Ilgalaikių skolų einamųjų metų ddalis

4411 Lizingo (finansinės nuomos) ir kiti panašūs įsipareigojimai

4412 Prekybos skolos

4413 Kitos skolos

442Finansinės skolos

4421 Kredito įstaigoms

4422 Kitos skolos

443Skolos tiekėjams

444Gauti išankstiniai apmokėjimai

445Pelno mokesčio įsipareigojimai

446Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

4461 Mokėtinas darbo užmokestis

4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis

4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos

4465 Kitos išmokos dirbantiesiems

4466 Atostoginių kaupimai

447Atidėjimai

448Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

4481 Mokėtini dividendai

4482 Mokėtinos tantjemos

4483 Sukauptos sąnaudos

4484 Mokėtinas PVM mokestis

4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui

4486 Kitos mokėtinos sumos

5PAJAMOS

50Pardavimo pajamos

500Pardavimo pajamos

500 Pardavimo pajamos

505 Suteiktų paslaugų pajamos

509Nuolaidos, grąžinimai (-)

52Kitos veiklos pajamos

5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas

5221 Kitos netipinės veiklos pajamos

53Finansinės-investicinės veiklos pajamos

532 Dividendų pajamos

533 Baudų ir delspinigių pajamos

534 Investicijų perleidimo pelnas

535 Palūkanų pajamos

536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka

538 Investicijų perkainojimo pajamos

539 Kitos finansinės-investicinės veiklos pajamos

54Pagautė

59Pelno paskirstymas

591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas

592 Pervedimai iš rezervų

593 Nepaskirstytasis nuostolis

594 Akcininkų įnašai nuostoliams padengti

6SĄNAUDOS

60Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

600Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

6000 Parduotų prekių savikaina

6001 Suteiktų paslaugų savikaina

6002 Pirkimai

6003 Tiesioginės gamybos išlaidos

6004 Netiesioginės gamybos išlaidos

6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas

609Nuolaidos, grąžinimai (-)

61Veiklos sąnaudos

610Pardavimų sąnaudos

6100 Komisinių tretiesiems asmenims sąnaudos

6101 Pardavimų paslaugų sąnaudos

6102 Skelbimų ir reklamos sąnaudos

6103 Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos

6104 Kitos pardavimo sąnaudos

6105 Gautos nuolaidos (-)

611Bendrosios ir administracinės sąnaudos

6110 Nuomos sąnaudos

6111 Remonto iir eksploatacijos sąnaudos

6112 Mokėjimų tretiesiems asmenims sąnaudos

6113 Draudimo sąnaudos

6114 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos

6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos

6116 Amortizacijos sąnaudos

6117 Abejotinų skolų sąnaudos

6118 Kitos bendrosios sąnaudos

6119 Gautos nuolaidos (-)

612Veiklos mokesčių sąnaudos

6121 Kelių mokesčio sąnaudos

6122 Nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos

6123 Neatskaitomo PVM sąnaudos

6124 Aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos

6125 Kitų mokesčių sąnaudos

613Turto vertės sumažėjimo sąnaudos

6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos

6132 Nematerialaus turto vertės sumažėjimo sąnaudos

6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos

6134 Kito turto vertės sumažėjimo sąnaudos

614Atidėjimų sąnaudos

615Kitos administracinės sąnaudos

62Kitos veiklos sąnaudos

621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis

622 Kitos sąnaudos

63Finansinės-investicinės veiklos sąnaudos

630 Palūkanų sąnaudos

632 Investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos

633 Investicijų perleidimo nuostolis

635 Baudų ir delspinigių sąnaudos

636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka

637 Kitos finansinės-investicinės veiklos sąnaudos

638 Investicijų perkainojimo sąnaudos

64Netekimai

65Pelno mokesčiai

651 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai

652 Pervedimai į atidėtuosius pelno mokesčius

69Pelno paskirstymas

690 Praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis

691 Pervedimai į įstatymo nustatytus rezervus

693 Nepaskirstytasis pelnas

692 Pervedimai į kitus rezervus

694 Dividendai

696Kiti paskirstymai

Related Posts