Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Home / Draudimas / Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

BENDROSIOS NUOSTATOS

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – tai draudimo rūšis, kuria apdraudžiama transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo atsakomybė prieš trečiuosius asmenis už žalą, padarytą jų sveikatai, gyvybei ar turtui, naudojantis apdrausta transporto priemone.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis sako, kad sudaryti šią draudimo sutartį yra pareiga:

1. LR teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos, kol jos yra įregistruotos.

2. Už draudimo sutarties sudarymą nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

3. Nurodyti asmenys ir ttransporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu galima apdrausti:

1. Lengvuosius ir krovininius automobilius;

2. Autobusus ir troleibusai;

3. Motociklus;

4. Traktorius ar savaeigius mechanizmus;

5. Lengvųjų automobilių, tranktorių ar savaeigių mechanizmų, krovininių automobilių priekabas.

DRAUDIMO SUTARTIES RŪŠYS

Draudimo sutarties rūšys yra šios:

1) įprastinė draudimo sutartis;

2) pasienio draudimo sutartis.

1. Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši ttransporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.

Jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo lliudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numeris žinomas. Šį draudimo liudijimą draudėjas pateikia institucijai, atsakingai už transporto priemonių valstybinę registraciją. Į draudėjo pateiktą draudimo liudijimą institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją, įrašo transporto priemonės valstybinį numerį ir per 3 darbo dienas privalo rašytine ar jai prilyginama forma pranešti jį draudikui.

2. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje (išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis), jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Išimtiniais atvejais pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma dėl į Lietuvos Respubliką įvežamos įsigytos transporto ppriemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jei ši transporto priemonė yra neapdrausta. Tokiu atveju pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta, jei asmuo, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pateikia šios transporto priemonės įsigijimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dokumentus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, importuota transporto priemonė pagal šį įstatymą gali būti apdrausta tik tuo atveju, jei transporto priemonė įregistruojama Lietuvos Respublikoje.

Transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti ddėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia.

DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS AR PASIBAIGIMAS

Įprastinę ar pasienio draudimo sutartį galima nutraukti draudėjo arba draudiko iniciatyva. Įprastinę draudimo sutartį draudėjas turi teisę nutraukti apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Jei reikalavimas nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir jei tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, draudimo sutartis turi būti nutraukiama nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

Įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas ir pagal šią draudimo ssutartį išmokėtas sumas.

Pasienio draudimo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, jei sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis pasienio draudimo sutarties pažeidimas. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukiant draudimo sutartį draudiko reikalavimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas ir pagal šią draudimo sutartį išmokėtas sumas.

Įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jei transporto priemonė, kuri buvo apdrausta pagal įprastinę draudimo sutartį, įregistruojama kitoje valstybėje ir transporto priemonei išduodamas kitos valstybės valstybinis numerio ženklas. Draudimo sutartys pasibaigia taip pat Civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo nustatytais pagrindais.

DRAUDIMO SUTARTIES ĮSIGALIOJIMO IR GALIOJIMO TERMINAI

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsigalioja nuo toje sutartyje nurodytos datos.

Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.

Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vvieną mėnesį. Draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali perduoti draudikui neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jei draudikas draudėjo prašymu išdavė naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kurį draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties terminą tam laikotarpiui nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų.

Jeigu pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudėjas turi mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino pabaigos. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Įprastinės draudimo sutarties terminas nepratęsiamas šiais atvejais:

1) nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius mokėti draudimo įmoka pagal galiojančią draudimo sutartį;

2) draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui. Žalioji kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui.

Įprastinės

draudimo sutarties galiojimo metu ar draudimo galiojimo terminui pasibaigus, draudėjas turi teisę prašyti jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką išduoti pažymą apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą už mažiausiai paskutinių 5 metų sutartinių santykių laikotarpį ar už kitą laikotarpį, jei sutartiniai santykiai truko trumpiau. Draudikas privalo nemokamai išduoti draudėjui tokią pažymą per 15 dienų nuo draudėjo prašymo pateikimo dienos.

DRAUDIMO SUMOS IR ĮMOKOS

Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo suma – tai abipusiu draudėjo ir draudiko sutarimu nnustatyta ir draudimo sutartyje (draudimo polise) nurodyta suma, kurios neviršydama bendrovė atlygina draudėjo padarytą žalą trečiųjų šalių asmeniui (jo sveikatai ar gyvybei) ir/ arba turtui. Draudimo suma gali būti skaidoma atskirai į draudimo sumą už žalą asmeniui ir už žalą turtui.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra:

1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eeurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui;

2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 5500 000 eurų dėl žalos turtui;

3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Draudimo įmoka paprastai priklauso nuo automobilio variklio galingumo (draudžiant pavienius automobilius) arba nuo transporto priemonių parko sudėties ir, be abejo, nuo sumų ir sąlygų, kuriomis draudžiate. Tačiau klaidinga manyti, kad draudimo įmoka auga proporcingai draudimo sumai. Dažnai draudimo sumos padvigubėjimas gali padidinti įmoką vos keliolika procentų.

Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas.

Įstatymo numatyta bazinė draudimo įmoka per metus yra:

• lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams, kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos, – 220 litų,

• krovininiams automobiliams – 375 litai,

• autobusams ir troleibusams – 350 llitų,

• motociklams, motoroleriams, traktoriams ir savaeigiams mechanizmams – 80 litų,

• lengvųjų automobilių priekaboms – 40 litų,

• traktorių ir savaeigių mechanizmų priekaboms – 50 litų,

• krovininių automobilių priekaboms – 100 litų.

NEDRAUDŽIAMI ATVEJAI

• moralinė žala,

• turto prekinės vertės netekimas,

• baudos ar kiti panašūs mokėjimai,

• nukentėjusiųjų negautos pajamos, susidariusios dėl negalėjimo naudotis turtu po autoįvykio,

• žala dėl transporto priemonės, jos detalių, agregatų ar nukentėjusiojo daiktų vagystės po autoįvykio,

• žala dėl pinigų, dokumentų, vertybinių popierių, brangenybių, medalių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių, rankraščių, skaidrių, ffotonuotraukų, negatyvų, filatelijos, garso ir vaizdo įrašų, magnetinių duomenų kaupiklių, meno dirbinių, kolekcijų ir kitų panašaus pobūdžio rinkinių sunaikinimo ar praradimo,

• uždarbis, kurio neteko nukentėjusysis dėl darbingumo sumažėjimo ar netekimo,

• pensijos, pašalpos,

• žala gamtai (miškų, parkų gaisrai, aplinkos užteršimas ir pan.).

EISMO ĮVYKIO DALYVIŲ IR NUKENTĖJUSIŲ TREČIŲJŲ ASMENŲ PAREIGOS

1. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo:

1) imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;

2) apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais;

3) tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti.

4) pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti;

5) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas;

6) per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui apie pateiktą pretenziją atlyginti žžalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

3. Atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

ŽALOS NUSTATYMAS

Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.

Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rrašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

Žala nėra atlyginama, jei:

• transporto priemonę vairavo asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, vaistų, narkotinių ar toksinių medžiagų;

• transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis vairuotojo pažymėjimo ar neturintis teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba transporto priemonę vairavęs asmuo nėra teisėtas transporto priemonės valdytojas;

• transporto priemonę vairavęs asmuo nepakluso policijos pareigūnams ar savavališkai pasišalino iš įvykio vietos;

• teisėtas valdytojas žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui padarė tyčia;

• autoįvykio metu transporto priemonės eksploatacija buvo draudžiama pagal kelių eismo taisykles ir

tai turėjo įtakos autoįvykiui;

• transporto priemonė eksploatuojama, nors neatlikta valstybinė techninė apžiūra;

• žala trečiajam asmeniui ar turtui padaryta tuo metu, kai transporto priemonė dalyvavo bet kokio pobūdžio sportinėse varžybose, lenktynėse ar treniruotėse;

• žala atsirado dėl to, kad transporto priemonės teisėtas valdytojas panaudojo ją kaip nusikaltimo įrankį;

• žala atsirado mokomojo važiavimo metu, išskyrus atvejus, kai vairuoti moko oficialiai registruotų vairavimo mokyklų mokytojai (policijos darbuotojai), naudodamiesi automobiliais su specialiąja įranga ir laikydamiesi kelių eismo taisyklėse nustatytos tvarkos;

• žala trečiajam asmeniui ar turtui ttiesiogiai arba netiesiogiai atsirado dėl karo veiksmų, neramumų šalies viduje arba ypatingosios padėties įvedimo, taip pat dėl teroristinių išpuolių, branduolinės energijos poveikio.

Draudikas taip pat gali nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti, jei draudėjas nevykdė draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse numatytų pareigų (pvz., laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tinkamai nepranešė apie draudiminį įvykį ir pan.). Visais atvejais draudimo išmoka nemokama, jei buvo įrodyta, kad draudėjas sukčiavo, siekdamas gauti draudimo išmoką (inscenizavo draudiminį įvykį, sudarė draudimo sutartį po įvykio ir pan.).

LIETUVOS RRESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIKŲ BIURAS

Biuras – draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, įsteigta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. ppriimtą rekomendaciją Nr. 5 ir atliekanti įstatymo nustatytas funkcijas.

Įgyvendindamas šį įstatymą, Biuras atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja draudikų veiklą, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

2) moka išmokas nurodytais atvejais;

3) veikia kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucija, administruoja žalas ir moka išmokas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

4) kaupia informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), tvarko duomenų bazės (įskaitant ir asmens) duomenis;

5) organizuoja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje ir sudaro atitinkamas sutartis;

6) atlieka Biurui pavestas Biurų tarybos nario funkcijas, vykdo įsipareigojimus, atsirandančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų bbiurais, atlieka kitas funkcijas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

7) atsižvelgdamas į žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, organizuoja ir koordinuoja žaliųjų kortelių, galiojančių kitose valstybėse, blankų spausdinimą ir platinimą;

8) vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais, patvirtina ir atšaukia užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje;

9) rengia seminarus, organizuoja mokymus;

10) kartu su kompetentingomis institucijomis formuoja bendrą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką Lietuvos Respublikoje;

11) atlieka kitas įstatyme, Biuro įstatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

DRAUDIMO KKONTROLĖ

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonė yra apdrausta.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją.

Atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta įstatymo:

1) vėliausiai transporto priemonės registravimo dieną;

2) jeigu transporto priemonė neregistruojama, – prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę ar prieš perduodamas ją naudoti kitam asmeniui;

3) jeigu per Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas nėra apsidraudęs pagal įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, – prieš kirsdamas valstybės sieną;

4) ne vėliau kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną.

Tikrinamas asmuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę vykdančios institucijos prašymu privalo pateikti pagal įstatymą tikrinimo metu galiojantį draudimo liudijimą ar kitą dokumentą, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą.

Galiojantis draudimo liudijimas turi būti pateikiamas valstybinę techninę apžiūrą atliekančiai įmonei prieš atliekant valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą.

Related Posts