Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Home / Draudimas / Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias socialines garantijas papildomai reglamentuoja atskiri įstatymai bei poįstatiminiai aktai.

Asmenys, draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšų kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau tekste – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas).

Kad asmenys būtų draudžiami nnuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jiems už darbą turi būti mokamas darbo užmokestis. Taigi socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įįmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

Draudiminių ir nedraudiminių įvykių samprata

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas detaliai rreglamentuoja draudiminius ir nedraudiminius įvykius.

Draudiminiais įvykiais pripažįstami įvykiai, atsitikę nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti bei pripažinti nelaimingais atsitikimais darbe. Konkrečiai nelaimingais atsitikimais darbe gali būti pripažinti, kai jie įvyksta:

1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio interesais;

3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;

4) nnelaimingi atsitikimai apdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.

Minėtas įstatymas taip pat apibrėžia ir kas laikytina nedraudiminiais įvykiais.

Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko:

1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;

3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo iinteresais);

4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;

5) dėl bendro susirgimo.

Įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe negalės būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys ir mokėjimai

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apdraustajam gali būti išmokėta:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo pašalpa;

2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Jei dėl nelaimingo atsitikimo darbe apdraustasis asmuo miršta, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa bei lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa skiriama už vykimo į šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.

Susižaloję darbe apdraustieji teisę į ligos pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, tačiau jis negali viršyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos. Apdraustajam susižalojus darbe mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos ppašalpa.

Kai miršta asmuo, turėjęs teisę gauti ligos pašalpą ir jų negavęs iki mirties dienos, tai ligos pašalpa mokama šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

Apdraustiesiems asmenims susižalojus darbe ligos pašalpa mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.

Valstybinę socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensiją gaunantiems asmenims susižalojus darbe ligos pašalpa pradedama mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol dėl šios priežasties bus peržiūrėtas invalidumas.

Ligos pašalpa nemokama, nustačius, kad:

1) įvykis yra nedraudiminis;

2) asmuo ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis dėl draudiminio įvykio arba suklastotus dokumentus arba nepateikė reikiamų dokumentų.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip įstatymo nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

Jeigu apdraustasis neteko iki 20 % darbingumo, jam išmokama 10 % jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 % darbingumo, jam išmokama 20 % jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu apdraustajam nustatytas neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu atitinkamai minėta anksčiau.

Netekto darbingumo pperiodinė kompensacija

Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko 30 ir daugiau % darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija apdraustajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) ,kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t.y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.

Draudimo išmokos apdraustajam mokamos nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos. Jeigu apdraustasis dėl draudimo išmokos kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka mokama nuo kreipimosi dienos.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio darudimo įstatymas nustato, kad jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, miršta, teisę į draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnis reglamentuoja, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Todėl draudimo išmoka turi būti mokama ir nedirbančiam bet darbingam sutuoktiniui. Taigi draudimo išmoka mokama:

1) nepilnamečiams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų

dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo išlaikomam sutuoktiniui;

3) mirusiojo tėvui (motinai), įtėviui, nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, iki šiems sukaks 8 metai;

4) asmenims, sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;

5) invalidams – invalidumo laikotarpiu.

Šiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai, padalytai iš vienetu padidinto išmoką gauti turinčių teisę asmenų skaičiaus. Draudimo išmoka mmokama neatsižvelgiant į jos gavėjų kitas gaunamas pajamas.

1 uždavinys.

2001 rugpjūčio 20 d. AB “Takas” darbuotojas N buvo atleistas terminuotai darbo sutarčiai pasibaigus. Grįžtant iš darbo namo, jis pateko į avariją ir susilaužė koją. 1) prie kokio įvykio ( draudiminio ar nedraudiminio) priskirti šį atsitikimą?

2) Į kokią tarnybą jis turėtų kreiptis dėl įvykio ištyrimo ir kokius dokumentus pateikti.

Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 6 ir 7 straipsniai reglamentuoja, kas laikoma draudiminiais ir nedraudiminiais įvykiais. Šio įstatymo 6 str. 1d. 2 ppunktas nustato, kad draudiminiais įvykiais yra laikomi ir nelaimingi atsitikimai pakeliui iš darbo. Tas faktas, kad darbuotojas N dirbo pagal terminuotą darbo sutartį nelaimingo atsitikimo pripažinimui draudiminiu įvykiu reikšmės neturi. Taip pat ir aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo dieną darbuotojas buvo aatleistas iš darbo, neturi įtakos tam, kad pripažinti šį nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, nes atleidimo iš darbo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, ir būtent šią paskutinę darbo dieną einant iš darbo namo atsitiko nelaimingas atsitikimas.

Todėl, jei AB “Takas” darbuotojas N. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų, tuo metu kai susilaužė koją nedarė tyčinio nusikaltimo, sąmoningai nesiekė, kad įvyktų nelaimingas atsutikimas ir jo kojos lūžis nebuvo sąlygotas bendro susirgimo – tokiu atveju šį nelaimingą atsitikimą reikia pripažinti draudiminiu įvykiu.

Kad darbuotojas N gautų draudimo išmoką, pirmiausia šis nelaimingas atsitikimas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti ištirtas. Kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 72 str. – darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo privalo nedelsdamas apie tai pranešti ppadalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu jis pajėgia tai padaryti.

Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarka ir AB “Takas” administracija privalės surašyti traumos grįžtant iš darbo ištyrimo aktą N-2.

Jei darbuotojas N dėl patirtos traumos netenka darbingumo, jis turi kreiptis į Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją (VMSEK) dėl netekto darbingumo dydžio nustatymo. Šios komisijos pažyma bus reikalinga tuo atveju, jei darbuotojas reikalaus skirti netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensacijas.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas skiria iir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Todėl darbuotojas prašymą skirti ligos pašalpą, vienkartinę ar periodinę kompensacijas su visais reikiamais dokumentais pateikia tam valdybos teritoriniam skyriui, kuriame yra registruotas draudėjas, t.y. AB “Takas”.

Jei darbuotojas prašo skirti ligos pašalpą, prie prašymo būti pridėta:

1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2. nedarbingumo pažymėjimas;

3. traumos grįžtant iš darbo ištyrimo aktas N-2.

Jei darbuotojas prašo skirti netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensacijas, kartu su prašymu turi būti pateikiama:

1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2. VMSEK pažyma (išrašas) apie tai, kiek netekta darbingumo (procentais);

3. traumos grįžtant iš darbo ištyrimo aktas N-2.

Priklausomai nuo traumos sudėtingumo bei konkrečios situacijos darbovietėje gali būti pateikti ir tokie dokumentai:

– Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

– atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

– teismo sprendimai, nuosprendžiai;

– kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą grįžtant iš darbo.

2 uždavinys

Pilietis S dirba dviejose darbovietėse: įmonėje A nuo 2000 gruodžio 10 d. ir įmonėje B nuo 2002 sausio 3 d. 2002 kovo 15 d. darbovietėje A įvyko nelaimingas atsitikimas ir pilietis SS pateko į ligoninę. Po gydymosi ligoninėje jis buvo nukreiptas į VMSEK, kuri jam 2002 liepos 2 d. nustatė 35% darbingumo netekimą.

Kokios išmokos turėtų būti jam paskirtos ir kaip jos turi būti apskaičiuojamos?

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato, kad apdraustiesiems asmenims dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekusiems 30 ir daugiau % darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija (K) apskaičiuojama pagal formulę: K = 0,5•d•k•D, kur

d – darbingumo netekimo koeficientas – vieneto dalimis išreikštas dydis, kuris apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto;

k – kompensacijos koeficientas – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, gautų per paskutiniuosius 12 paeiliui einančių mėnesių (skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbingumo netekimo nustatymą, pabaigos), santykis su vidutinėmis mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis, galiojančiomis darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga nustatymo dieną. Kompensacijos koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3.

Kadangi pilietis S dirba keliose darbovietėse, tai jo draudžiamosios pajamos kompensacijos koeficientui apskaičiuoti nustatomos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo nuostatais, kurie nustato, kad tokiu atveju kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo periodinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas toje darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. įmonėje A.

D – valdybos patvirtintos vidutinės mmėnesinės draudžiamosios pajamos, galiojusios netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo mėnesį.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį ir perskaičiuojama kiekvieną kartą, patvirtinus naują vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį.

Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustojo, kuriam paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, netektas darbingumas sumažėjo (ne mažiau kaip 30 %) arba padidėjo, kompensacija jam atitinkamai perskaičiuojama pagal iš naujo nustatytą darbingumo netekimo koeficientą (d).

Naujo dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija pradedama mokėti nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau % darbingumo, netekto darbingumo periodinė kompensacija jam apskaičiuojama, kaip nustatyta šių nuostatų 31 punkte, ir mokama nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

Ne už visą mėnesį skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji skiriama (mokama), dienas.

Literatūros sąrašas

Norminiai aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija/ 1992-10`-25/

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas/2001-07-01/

3. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas su vėlėsniais pakeitimais ir papildymais/1991-05-21/

4. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas su vėlėsniais pakeitimais ir papildymais/1999-12-23/

5. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas/2000-10-17/

6. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai/LR Vyriausybės 2000-05-08 nutarimas Nr.506/

7. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarka/Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-01-28 įsakymas Nr.5

Specialioji literatūra

1. Nekrošius I.

Socialinio aprūpinimo teisė.V.1989.

2. Pieters D. Įvadas į pagrindinius socialinės apsaugos principus.V.1998.

Related Posts