Karboksi rūgštys

Home / Chemija / Karboksi rūgštys

Turinys

Acto rūgštis………………………… 3

Benzoinė rūgštis……………………….. 3

Palmitino rūgštis……………………….. 3

Pieno rūgštis………………………… 4

Salicilo rūgštis………………………… 4

Skruzdžių rūgštis………………………… 5

Stearino rūgštis………………………… 5

Vyno rūgštis………………………… 5

Sviesto rūgštis………………………… 6

Acto rūgštis

Arba etano rūgštis CH3-COOH. Tankis 1049 kg/m³. Bevandenė acto rūgštis vadinama ledine, vandeninis acto rūgšties tirpalas – actu. Silpna rūgštis gerai tirpsta vandenyje, etilo alkoholyje, eteryje, benzole. Su šarmais sudaro druskas, su alkoholiais – eterius. Atsikėlus iš dviejų molekulių vandenį, gaunamas acto rugšties anhidridas, pakeitus acto rūgšties hidroksilą chloru – acetilo chloridas, amino grupe – acetaminas. Acto rūgšties garai erzina kkvėpavimo takus, didesnės kaip 30% koncentracijos vandeniniai tirpalai nudegina odą ir gleivines. Pramonėje acto rūgštį gauname oksiduojant iš acetileno gautą acetaldehidą. Šiek tiek acto rūgšties gaunama sausai distiliuojant medieną. Bakterijų ir grybelių veikiamose organinėse medžiagose susidaro acto rūgštis, todėl jos yra rūgusiame piene, perrūgusiame vyne, iš kurio gaminamas vyno actas. Iš acto rūgšties daromas vaistas acetilcholinas, aminoalkoholio ir acto rūgšties eteris, nervų sistemos mediatorius. Acto rūgštis vartojama dažų sintezėje, acetono, acetilceliuliozės gamyboje, maisto medžiagoms rūgštinti ir pramonėje.

Benzoinė rūgštis

C6H5-COOH aromatinė rūgštis. BBespalviai blizgantys kristalai. Lydymosi temperatūra 122°C, virimo 249°C. Gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, blogai vandenyje, lengvai sublimuoja. Su šarmais sudaro druskas (benzonatus), su alkoholiais – eterius. Gaunama, oksiduojant foluotą, arba iš aromatinių magnio halogenidų ir anglies oksido. Benzoinės rūgšties natrio druska vvartojama maisto produktams konservuoti, kai kurios kitos druskos – reumatui gydyti, benzoinė rūgštis ir jos dariniai naudojami dažų pramonėje, benzoinės rūgšties eteriai (jų yra augaluose) – kvepalų gamyboje.

Palmitino rūgštis

CH3-(CH2)14-COOH monokarbonatinė sočioji organinė rūgštis, viena riebiųjų rūgščių. Bespalviai kristalai. Lydymosi temperatūra 63,1°C, virimo 351,5°C. Netirpsta vandenyje, tirpsta alkoholiuose ir eteryje. Sudaro druskas ir eterius – palmitatus. Palmitino rūgšties gliceridų yra riebaluose. Gaunama, muilinant riebalus. Vartojama ploviklių, kosmetikos priemonių gamyboje.

3

Pieno rūgštis

Oksipropioninė rūgštis, CH3-CH(OH)-COOH, monokarboninė oksirūgštis. Bespalviai kristalai, gerai tirpstantys vandenyje. Yra tryjų formų: dvi optiškai aktyvios –d(-)- pieno rūgštis ir L(+)- pieno rūgštis (lydymosi temperatūra 25 – 26°C) ir viena optiškai neaktyvi – racematas (lydymosi temperatūra 18°C). Pieno rūgštis susidaro pienrūgščio rūgimo metu, pvz.: rūgstant pienui, kopūstams, silosui. Laisva pieno rūgštis randama ggyvūnų raumenyse. Jos kiekis darbo metu didėja, o ilsintis – mažėja. Sintetinama iš acetaldehido. Vatojama odų, tekstilės pramonėje, organinėje sitezėje.

Kefyras ir rūgusis pienas yra pienarūgščio rūgimo produktai. Rūgusis pienas susidaro nuo laukinių bakterijų, o kefyras gaunamas rauginant grynomis kultūromis.Tamtikslui saldus pienas pašildomas iki 90 (pasterizuojamas) laukinėms bakterijoms sunaikinti. Po to ataušinama, pridedama kefyro raugo ir supilama į butelius. Pieno rūgštis sutraukia pieno baltymus, jie sutirštėja. Kefyresusidaręs mažas alkoholio kiekis nepaverčia jo alkoholiniu gėrimu.

Duonai kepti tešla rauginama pienrūgščio bei actrūgščio rūgimo bbakterijomis ir kartais mielėmis. Duonoje yra alkoholio pėdsakų. Kvietinės duonos tešloje šalia alkoholio susidaro pieno rūgštis, o ruginės duonos tešloje – ir pieno, ir acto rūgštys, suteikiančios duonai malonų kvapą.

Salicilo rūgštis

Desibenzojinė rūgštis, papraščiausia aromatinė oksirūgštis. Bespalviai adatos formos kristalai. Lydymosi temperatūra 159°C, tankis 1443 kg/m³, 76°C temperatūroje sublimuoja. Blogai tirpsta vandenyje, gerai organiniuose tirpikliuose. Reaguoja ir kaip fenolas, ir kaip rūgštis. Gamtoje paplitusi glikoziolo pavidalu. Gaunama, natrio druską (natrio salicilatas), jos amidas (salicilamidas), salicilo rūgšties acetilamino produktas – acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) yra vaistai. Salicilo rūgštis vartojama maisto pramonėje (konservavimui). Salicilo rūgštis yra fungicidų kvapiųjų medžiagų sintezės produktas. Cheminėje analizėje vartojama geležiai ir variui koloritmiškumui nustatyti, toriui atskirti nuo kitų elementų.

4

Skruzdžių rūgštis

Metano rūgštis HCOOH, paprasčiausia sočioji monokarbonatinė rūgštis. Bespalvis aštraus kvapo odą erzinantis skystis. Lydymosi temperatūra 8,25°C, virimo 100,7°C, tankis 1220kg/m³. Tirpsta vandenyje, eteryje, etilo alkoholyje. Su dauguma metalų, šarmais, karbonatais, kai kurių metalų oksidais sudaro druskas. Gaunama, natrio formiatą HCOONa (natrio hidroksido ir anglies monoksido reakcijos produktą) veikiant praskiesta sieros rūgštimi. Skruzdžių rūgšties yra eglių spygliuose, dilgėlėse, skruzdžiu ir bičių liaukų išskyrose. Vartojama tekstilės (kandikas), maisto(antiseptikas) pramonėje, kaučiuko (koaguliantas), katalizatorių gamyboje, skruzdžių rūgšties eteriai – kaip tirpikliai ir kvapiosios medžiagos.

Stearino rūgštis

Oktadekano rūgštis CH3-(CH2)16-COOH, sočioji monokarbonatinė rūgštis. Bespalviai slidūs kristalai. Lydymosi ttemperatūra 69,6°C, virimo 376,1°C, tankis 894 kg/m³ (70°C). Netirpsta vandenyje. Staerino rūgštis ir glicerino bei kitų alkoholių ateriai paplitę gamtoje kaip riebalai ir lipidai. Stearino rūgšties gaunama kartu su oleino ir palmino rūgštimi (šis rūgščių mišinys vadinamas stearinu), presuojant atšaldytą riebalų kidrolizatą. Gryna stearino rūgštis išskiriama, steariną, ištirpintą karštame etilo alkoholyje, veikiant alkoholiui magnio acetato tirpalu. Stearino rūgštis vartojama oktadecilo alkoholiui gauti, šarminės jos druskos – kaip paviršiaus aktyviosios medžiagos.

Vyno rūgštys

Gintaro dioksi rūgštys COOH-CHOH-CHOH-COOH. Yra trys stereoizomerai (D – vyno rūgštis, , L – vyno rūgštis ir mezovyno rūgštis) ir racematas (D, L – vyno, arba vynuogių, rūgštis). Kristalinės medžigos. Tirpsta vandenyje ir etilo alkoholyje. D-vyno rūgšties yra šermukšniuose, vynuogėse. Ji vartojama konditerijoje, vaisvandenių gamyboje, galvanotechnikoje, cheminėje analizėje, jos dedama į dudinių dažų tirpalus. Praktinę reikšmę turi ir vyno rūgšties druskos.

5

Sviesto rūgštis

C3H7-COOH, sočioji monokarbonatinė rūgštis, turi du izomerus: n-sveisto rūgštis ir izosviesto rūgštis. N-sviesto rūgštis, arba butano, etilacto rūgštis. CH3-CH2-CH2-COOH – bespalvis dvokiantis skystis. Lydymosi temperatūra –5,25°C, virimo 163,25°C, tankis 953,7 kg/m³. Izosviesto rūgštis, (CH3)2CHCOOH – dvokiantis aliejaus konsistencijos skystis. Lydymosi temperatūra –46,1°C, virimo 157,7°C, tankis 953 kg/m³. Sviesto rūgštis tirpsta vandenyje, organiniuose tirpikliuose, turi visas organinių rūgščių savybes. Gliceridų pavidalu n-sviesto rūgšties yra svieste (ilgai laikomame svieste išskiriama llaisva sviesto rūgštis, todėl sviestas apkarsta ir ima dvokti). Sviesto rūgšties yra prakaite. Sviesto rūgštis gaunama, oro deguonimi oksiduojant sviesto aldehidą (katalizatorius – manganas). Vaisias kvepiantys izosviesto rūgšties esteriai vartojami maisto pramonėje.

Related Posts