Geležis

Home / Chemija / Geležis

GELEŽIES ATOMINĖ SANDARA

G

eležies branduolio krūvis 26+. Elektronų išsidėstymas sluoksniuose: 2, 8, 14, 2. Atominė masė 56 (suapvalinta). Periodinėje sistemoje geležis yra ketvirtajame periode, aštuntoje grupėje.Geležies atomai išoriniame sluoksnyje turi du elektronus; likusieji geležies valentiniai elektronai yra priešpaskutiniame sluoksnyje. Geležies valentingumas cheminiuose junginiuose tik teigiamas, lygus 2, 3, didžiausias 6.

CHEMINĖS SAVYBĖS

Geležis yra vidutinio aktyvumo metalas. Junginiuose jai būdingi oksidacijos laipsniai +2 ir +3.

Drėgname ore rūdija. Kaitinama reaguoja beveik su visais nemetalais:

3Fe + 2O2  Fe3O4 + Q

Fe + S  FeS ++ Q

2Fe + 3Cl2  2FeCl3 + Q

Reaguojant geležiai su nelabai aktyviais nemetalais – C, Si, N, P – gali susidaryti junginiai, kietieji tirpalai arba sistemos, panašios į metališkuosius junginius.

Geležis lengvai tirpsta stipriose praskiestose rūgštyse ir išstumia vandenilį:

Fe + 2H3O+ + 2Cl-  Fe2+ + 2Cl- + H2 + 2H2O

Fe + 2H3O+  Fe2+ + H2 + 2H2O

Koncentruotose azoto ir sieros rūgštyse ji netirpsta, nes pasyvuojasi; reaguoja tik pakaitinus:

t

2Fe + 6H2SO4  Fe2(SO4)3 + 3SO2 + 6H2O

Fe + 6HNO3  Fe(NO3)3 + 3NO2 + 3H2O

Lotyniškas geležies pavadinimas ferrum gali būti siejamas su graikų ir lotynų kalbų žodžiu fars, kuris reiškia „būti kietam”. Jis panašus į žodį ferrus – „nejautrus”, „tvirtas”, „nepalenkiamas”

G

eležies rūda – gamtinė mineralų sankaupa, kurioje yra 16 –– 70% geležies. Svarbiausieji rūdiniai (mineralai) yra magnetitas Fe3O4, hematitas Fe2O3 , limonitas Fe2O3 * nH2O. Geležis gaunama metalurginiu būdu, redukuojant jos oksidus anglimi aukštakrosnėse:

G

eležis yra vidutinio aktyvumo metalas. Kambario temperatūroje geležis lėtai oksiduojasi, o įkaitinta sudega ir susidaro Fe2O3;

Kambario temperatūroje geležis su vandeniu nereaguoja. Tačiau pakaitinta apie 5000C ji skaido vandens garus:

Dvivalentės geležies junginiai:

FeO – juodos spalvos geležies monoksido milteliai;

Fe(OH)2 – baltos spalvos, ore akimirksniu besioksiduojąs ir įgaunąs pilkai žalią spalvą (2) hidroksidas;

FeCl2 – žalios spalvos geležies (2) chloridas;

FeSO4 – žalias geležies (2) sulfatas;

FeSO4*7H2O – geležies (2) sulfatas, kristalohidratas;

Trivalentės geležies junginiai:

Fe2O3 – kieta rausvai rudos spalvos medžiaga – geležies oksidas;

Fe(OH)3 – rausvai rudos spalvos geležies (3) hidroksidas;

FeCl3 – rausvai rudas geležies (3) chloridas;

Fe2(So4)3 – geltonas geležies ((3) sulfatas.

GELEŽIES CHEMINĖS IR FIZINĖS SAVYBĖS

G

eležies cheminės savybės: geležis yra vidutinio cheminio aktyvumo metalas. Be drėgmės jis nereaguoja net su tokiais tipiškais nemetalais , kaip chloras, siera ir deguonis.

• Reaguoja su siera, susidarant FeS, Fe2S3 sulfidams, bei FeS2 – geležies polisulfidui (piritui).

• Sudega chlore .

Geležis yra labai neatspari aplinkos poveikiui. Gryna geležis yra pilkas blizgantis minkštas metalas.

Geležies fizinės savybės: Geležies pogrupio metalai yra sidabriškai balsvi, kalūs, feromagnetiniai. Geležies lydymosi temperatūra 1528 0C, tankis 7.8 g/cm3.

G

eležis gamtoje yra vienas plačiausiai paplitusių metalų, ssudarantis 5.1% visos Žemės plutos masės. Elementinė geležis aptikta tik meteoritų liekanose. Aktyvumo eilėje ji stovi kairiau vandenilio, yra aktyvi, todėl gamtoje aptinkama rūdose.

Related Posts