Vegetarizmas

Home / Biologija / Vegetarizmas

KAUNO RAJONO PILIUONOS VIDURINĖ MOKYKLA

XI klasės mokinės **** *************

Referatas

Tikrino: Lina Navardauskienė

Piliuona 2004

Įžanga

Vegetarizmas – mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos.skiriamas griežtas (valgoma tik augaliniai produktai) ir pusiau griežtas vegetarizmas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai).

Vegetarizmas vilioja daugumą žmonių: tai galimybė pakeisti savo įpročius, gyvenimo būdą, taigi – ir savijautą. Susižavėjusieji šia galimybe dažnai baiminasi, kad atsisakyti mėsos bus labai sudėtinga, pernelyg sunku. Ši baimė dažniausiai esti gerokai perdėta. Juk yra daugybė būdų tapti vegetaru. Tai priklauso nuo žmogaus įsitikinimų, norų ir ggalimybių.

Šiame referate trumpai parašysiu nuo ko pradėti norint tapti vegetaru, tinkamo maisto pasirinkimas, su kokiu maistu gauti svarbiausius organinius junginius bei vitaminus.

Ir labai trumpai kas bus su gyvūnais, jei visi tapsime vegetarais.

Kaip pradėti

Pradedančiam vegetarui tikrai neverta visiškai atsisakyti mėsos ir kitų gyvulinių produktų. Pradėti reikia pamažu. Iš pradžių atsisakoma raudonos mėsos, ir tik vėliau, kai žmogus jau nebejaučia didelio mėsos poreikio, iš valgiaraščio išbraukiama vištiena ir žuvis. Tai jau šuolis į vegetarų pasaulį.

Kai kuriems pradedantiesiems mėsos vis dėlto norisi. Tačiau ddažniausiai jos pasigendama ne todėl, kad organizmui trūktų kokių nors maisto medžiagų: tiesiog trokštama pajusti anksčiau tokį įprastą mėsos skonį.

griežtų nuostatų nėra: svarbiausia elgtis protingai, įsiklausyti į savo organizmo poreikius, stebėti savijautą ir nuotaiką. Įvertinę savo tikslus, norus ir galimybes, vvegetarišką valgiaraštį pasirinkti turime patys.

Visavertis vegetaro maistas

Žmogus, išbraukęs iš savo valgiaraščio mėsą ir jos produktus, privalo itin atidžiai rinktis maistą: organizmas turi gauti reikiamą kiekį vitaminų, mineralinių ir kitų būtinų medžiagų.Kuo pakeisti mėsos baltymus? Kiek valgyti grūdų ir augalinio margarino, kad nervų sistemai nepritrūktų B grupės vitaminų?Maistingosios medžiagos skiriamos į penkias grupes: tai angliavandeniai, baltymai, riebalai (įskaitant aliejų), vitaminai ir mineralai. Žmogui taip pat būtinos skaidulos ir vanduo. Norint gerai jaustis, reikia visų šių medžiagų, tik, žinoma, skirtingo jų kiekio.

Baltymai

Žmogui per dieną vidutiniškai reikia 50 gramų baltymų. Jų vegetarai gali gauti iš šių produktų:

riešutų – lazdyno, migdolų, bertoletijų, anakardžių, graikinių ir kitų;

sėklų – sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;

ankštinių daržovių – pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;

grūdų – kviečių (miltai, duona, makaronai), miežių, rrugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;

sojų – sojų varškės (tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;

pieno produktų – pieno, sūrio, jogurto.

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolai ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Tačiau nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau jo vartoti mažiau, mat jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.

Krakmolo yra grūduose ((duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Sudedamosios jų medžiagos – kompleksiniai angliavandeniai (ypač – rupios duonos ir rudųjų ryžių) dėl turimų skaidulų ir vitaminų B labai palankiai veikia sveikatą. Skaidulų gausu ir nevalytuose grūduose, vaisiuose bei daržovėse.

Riebalai ir aliejai

Per didelis riebalų kiekis kenksmingas, bet organizmui vis dėlto jų reikia: jie palaiko audinių masę, padeda gamintis hormonams, tirpdo vitaminus ir paskirsto juos. Vegetariškų valgių riebalai dažniausiai yra nesotieji, o tai naudinga sveikatai.

Vitaminai

Vitaminų esti labai įvairių. Organizmas jų arba visai negamina, arba gamina nepakankamą vitaminų kiekį. Todėl šių medžiagų turime gauti kartu su maistu. Tiesa, minėtina, kad vitaminų žmogui reikia labai nedaug.

Vitamino A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse daržovėse ir vaisiuose (abrikosuose, persikuose). Šio vitamino dedama ir į daugumą margarinų.

B grupės vitaminų, išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač – kviečių gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose. Kadangi vitamino B12 augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos.

Vitamino C randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse daržovėse, bulvėse.

Vitamino D augaluose nėra, todėl nevalgantieji mėsos į savo valgiaraštį turi įtraukti produktų, turinčių šio vitamino, pavyzdžiui, margariną, ssūrį, pieną.

Vitamino E gaunama valgant neskaldytus grūdus, aliejų, kiaušinius.

Mineralai

Mineralai žmogui taip pat labai svarbūs. Kalcio reikia kaulams ir dantims. Šios medžiagos yra pieno produktuose, duonoje, riešutuose, džiovintuose vaisiuose ir sūryje.

Geležis būtina raudoniesiems kraujo kūneliams. Organizmas sunkiau priima geležį, gautą vartojant augalinį maistą, nei gautą vartojant gyvulinį maistą, tačiau pakankamas kiekis vitamino C palengvina jos absorbciją. Geležies randama žalialapėse daržovėse, rupioje duonoje, kiaušiniuose, džiovintuose vaisiuose, ypač – abrikosuose bei figose.

Cinkas palaiko imuninę sistemą. Norint, kad jo netrūktų, į valgiaraštį reikia įtraukti žalių daržovių, sūrio, sezamo, moliūgo sėklų ir lęšių.

Daržovės turi dar vieno žmogui būtino mineralo – jodo. Jo kiekis priklauso nuo žemės druskingumo, todėl geresnis jodo šaltinis yra jūros augalai.

********************

Ir pabaigai, kas nutiks su gyvūnais, jei mes visi taptume vegetarais.

kvaila ir absurdiška tikėtis, kad per vieną naktį visi virstume vegetarais. kai poreikis mėsai mažėtu, butu auginama vis mažiau ir mažiau gyvūnų skirtų maistui. Ukininkai nustotu auginti tiek daug gyvūnų ir daugiau užsiimtu žemdirbyste. Kai liks mažiau maistui skirtų gyvūnų, atsiras galimybė juos aprūpinti padoresnėmis sąlygomis. Ar pradėti auginti juos kaip ir kitus naminius gyvūnus, pvz. šunis, kates.

Išvados

Vegetarizmas vilioja daugumą žmonių: tai galimybė pakeisti savo įpročius, gyvenimo būdą, taigi – ir savijautą. Susižavėjusieji šia galimybe dažnai baiminasi, kad atsisakyti mėsos bus labai ssudėtinga, pernelyg sunku. Ši baimė dažniausiai esti gerokai perdėta. Juk yra daugybė būdų tapti vegetaru. Tai priklauso nuo žmogaus įsitikinimų, norų ir galimybių.

Bet vis dėl to pagalvokime ar verta tiek vergti, kad juo taptume?

Ar vegetarizmas vertas tokios didelės mūsų įpročių pakeitimo kainos?

Naudota literatūra:

 Medicinos enciklopedija II. Vilnius, 1994 MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYKLA. P. 417

 www.gastro.lt

 www.gyvunuteises.puslapiai.lt

 www.google.lt

Turinys

Įžanga 2

Kaip pradėti 3

Visavertis vegetaro maistas 3

Baltymai 3

Angliavandeniai 3

Riebalai ir aliejai 4

Vitaminai 4

Mineralai 4

Išvados 5

Naudota literatūra 6

Related Posts