Vaistiniai augalai

Home / Biologija / Vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai, žydintys vasara

Bruknė

(Vaccinium vitis-idaea L.)

Silpnai kvepiantys žiedai viršūninėse, kabančiose, tankiose kekėse. Vainikėlis baltas, atviras, varpelio pavidalo, į išorę lenktomis skiautelėmis. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Vaisiai – raudonos, apvalios, blizgančios uogos su smulkiomis, pusmėnuliškomis sėklomis.

Stiebas sumedėjęs, neaukštas; šakelės apvalios, jaunos žalsvos ir pūkuotos, vėliau paruduoja ir nuplinka. Lapai visžaliai, odiški, žemyn pasirietusiai kraštais, taškuota apatine puse. Krūmokšnis su plonais, ilgais, šakotais šakniastiebiais.

Auga sausuose pušynuose, kirtimuose, kartais pelkėse (tarpinėse ir aukštapelkėse), pakilesnėse vietose ir net pievokšniuose, rūgščiuose dirvožemiuose. Šviesamėgė.

Žiedai išskiria nektarą. Lapai rrenkami vaistinei žaliavai. Uogos – skanus ir vertingas dietinis maisto produktas. Daugiausia naudojamos uogienių, marmeladų pavidalu arba laikomos nevirtos. Benzoinė rūgštis, susikaupusi uogose, pakankamai gerai jas pasterizuoja, todėl bruknių nereikia nei ilgai pasterizuoti, nei labai saldyti.

Didžioji dilgelė

(Urtica dioica L.)

Kuokštai ilgų, svyrančių varpų su žalsvais žiedais išauga lapų pažastyse. Žiedai smulkūs, vienalyčiai. Apyžiedis su 4 lapeliais. Žydi visą vasarą. Vaisius – riešutėlis.

Stiebas iki 1,5 m aukščio, keturbriaunis, plaušėtas. Visas augalas apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Jie vienaląsčiai, viršūnėlė nuo neatsargaus pprisilietimo lengvai nulūžta, ir per menką dūrio žaizdelę patenka stipri, deginanti rūgštis. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, išauga poromis vienas prieš kitą, su ilgais lapkočiais, pjūkliškais kraštais. Daugiametis augalas su ilgais šakotais šakniastiebiais ir susiraizgiusiomis šaknimis, iš kurių per visą vasarą želia nnauji stiebai.

Auga drėgname, derlingame dirvožemyje, kuriame gausu azoto, juodalksnynuose ir kituose drėgnuose miškuose, taip pat pakelėse, patvoriuose, sodybvietėse, daržuose, dygvietėse.

Vaistinis augalas. Lapuose daug vitaminų (A, B, C, K) ir kitų naudingų junginių. Jauna žolė vartojama maistui (sriuboms, salotoms, šiulpiniams). Geras pašaras (žolė ir sėklos) naminiams gyvuliams ir paukščiams. Iš sėklų galima spausti aliejų. Lapų ir šakniastibių nuoviras bei tinktūra gera kosmetinė priemonė (stiprina plaukų šaknis). Dilgėlės stiebų pluoštas ištisus šimtmečius daugelyje šalių buvo vartojamas audiniams ir virvėms. Dilgėlės lapai dažo natūralų pluoštą žaliai, šaknys – geltonai. Šiais dažais galima dažyti ir maisto produktus.

Mažalapė liepa

(Tilia cordata Mill.)

Oras pakvipo medum – visi žino, kad pražydo liepos. Net mėnuo pavadintas liepos vardu, kai būna pats intensyviausias jų žydėjimas, nors dažnai pradeda žydėti birželyje. NNedideliuose žiedynuose po 3-7 žiedus; pažiedlapiai švieisiai žalsvi. Taurėlapiai pailgi, žalsvi. Vainiklapiai šviesiai gelsvi. Kuokeliai tokio pat ilgio kaip vainiklapiai, jų daug, sudaro 5 kuokštus. Vaisius – Rutuliškas riešutėlis.

Medis iki 30 m aukščio, 1 m ir daugiau skersmens. Lapai vidutinio didumo, pražanginiai. Lakštas beveik apskritas, kiek įkirptu asimetrišku pagrindu, staigiai nusmailėjusia kreiva viršūne, 4-7 cm ilgio; lapkotis iki 4 cm ilgio. Lapo kraštas dantytas, viršutinė jo pusė tamsiai žalsva, apatinė šviesesnė, pilkšvai žalia, gyslų kampeliuose yra rusvų plaukelių kuokštai. PPumpurai pilki. Medis gyvena iki 400 (600) metų. Dauginasi sėklomis, ataugomis ir atlankomis.

Auga miškuose, auginama pakelėse, parkuose, kapinėse, miestų gatvėse, prie sodybų, nelabai drėgnuose, derlinguose dirvožemiuose. Pakenčia paunksnę.

Iš žiedų bitės prineša daug medaus. Jie vertinami kaip vaistinė žaliava. Liepų žievės plaušai plačiai buvo vartojami įvairiems namų ūkio reikmenims. Mediena lengva, minkšta, tinka daugeliui smulkių dirbinių, tekinimui, drožimui, iš jos gaunama medicininė anglis. Liepa labai paplitusi žaliojoje statyboje. Tai vienas atspariausių medžių, gerai pakeliančių genėjimą, taip pat užterštą orą. Miškuose liepa vertinama ir dėl to, kad gerina dirvožemį, mažina jo rūgštingumą.

Miškinis skudutis

(Angelica sylvestris L.)

Miškinis skudutis iš kitų augalų išsiskiria dideliais skėčiais, smarkiai išgaubtais ir gausiais, beveik rutuliškais skėtukais ant plaukuotų stipinų. Skraistelės daugialapės. Žiedai balti ir rausvi. Pradeda žydėti liepos mėn., žydi iki rudens. Vaisiai skeltiniai, suploti; vaisiukai su gana plačiomis briaunelėmis.

Stiebas apvalus, tuščiaviduris, iki 1,5 m aukščio. Lapai stambūs, dukart ar triskart plunksniški, trikampiški, su didelėmis išsipūtusiomis makštimis. Lapeliai kiaušiniški, dantyti. Daugiametis augalas su stora šaknimi, kurioje pavasarį būna geltonų sulčių. Sėklos išlieka daigios labai neilgai.

Auga miškuose, krūmuose, pievose, pakelėse, drėgnuose, puveninguose ar durpiniuose dirvožemiuose; pakenčia pavėsį.

Žieduose yra nektaro, juos apdulkina vabzdžiai. Jauno augalo stiebai ir lapai atitinkamai paruošti valgomi. Sėklos ir šaknys namų ūkyje vartojamos kaip insekticidas. Tuščiaviduriai stori iir ilgi stiebai tinka švilpynių, dūdelių, skudučių gamybai.

Paprastasis saulenis

(Helianthemum nummularium Mill.)

Taisyklingi penkianariai žiedai po 3-8 susitelkę į kekes. Žiedkočiai ir taurėlapiai plaukuoti. Vainiklapiai oranžiškai geltoni, su tamsia dėmele prie pagrindo. Kuokelių daug. Žydi visą vasarą, pradeda žydėti gegužės mėn. Vaisius – plaukuota dėžutė. Sėklos rudos, karpotos.

Stiebas kylantis, sumedėjusiu pagrindu, neaukštas, šakotas. Lapai pailgai ovališki, plaukuoti, su prielapiais, apatinė jų pusė šviesesnė, žemyn užsirietusiu kraštu, su iškilusia gysla; išsidėstę poromis vienas prieš kitą, šakelių viršūnėse – po viena. Žemas krūmokšnis.

Auga pušynuose ir sausuose beržynuose, pamiškėse, smėlėtuose šlaituose, rečiau sausose pievose. Apyretis, kiek dažnesnis pietiniuose ir rytiniuose rajonuose.

Žieduose yra nektaro, jie apdulkinami vabzdžių. Dekoratyvus, ilgai žydintis, tinkamas alpinariumams, taip pat vaistinis augalas (turi rauginių medžiagų ir glikozidų).

Paprastasis šermukšnis

(Sorbus aucuparia L.)

Gausiažiedės baltų žiedų šluotelės puošia šermukšnį vasaros pradžioje ne menkiau negu raudonos uogos vasarai baigiantis. Žiedyno šakelės apaugusios pilkais plaukeliais. Žiedai penkianariai. Taurėlapiai su liaukutėmis. Vainiklapiai apskriti. Kuokelių apie 20, jie tokio pat ilgio kaip vainiklapiai. Vaisiai – rutuliški, raudonai oranžiniai obuolėliai su 3-5 sėklomis.

Medis arba krūmas 3-15 m aukščio. Šakų ir liemens žievė lygi, pilka. Pumpurai tamsiai violetiniai, tankiai apšelę pilkais plaukeliais. Lapai neporomis plunksniški, su 4-7 poromis lapelių. Lapeliai pailgi, dantyti, apatinė jų pusė šviesesnė už viršutinę. Dauginasi sėklomis, atlankomis, aatželia iš kelmo. Gyvena daugiau kaip 100 metų, pradeda derėti 8-12 metų.

Auga miškuose, pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, paežerėse, drėgnuose, gerai vėdinamuose dirvožemiuose.

Vaisiai valgomi, galima vartoti džiovintus ar perdirbtus, turi vitaminų, organinių rūgščių, taip pat gydomųjų medžiagų – vaistinis augalas. Išlikę ant šakų vaisiai yra maistas laukinei faunai.

Augalas dekoratyvus, daug kur auginamas pakalnėse, sodybose, parkuose. Mediena tvirta, kieta, rausva, su branduoliu, tinka tekinimo darbams.

Paprastoji žemuogė

(Fragaria vesca L.)

Žemuogė pražysta prieš prasidedant vasarai. Žiedai balti, penkialapiai. Taurelė žalia, dviguba. Kuokelių daug, nuo jų dulkinių visas žiedo vidurys geltonas. Uoga iš pradžių žalia, visa žaliomis sėkliukėmis aptekusi, vėliau pasidaro mėsinga, raudona, maloniai kvepianti.

Stiebas iki 20 cm aukščio, status. Lapai trilapiai. Stiebas ir lapai apaugę plaukeliais. Daugiametis augalas su trumpu šakniastiebiu. Dauginasi antžeminėmis palaipomis („ūsais“), išaugančiomis pamatinių lapų pažastyse. Bamblių vietose jos įsišaknija ir išauga lapai.

Auga miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse. Šviesamėgis augalas, mėgsta pakankamai derlingus, ne per sausus dirvožemius.

Paplitusi visoje Lietuvoje. Didesni plotai yra rytinėje dalyje.

Žemuogės – vertingas maisto produktas, turintis daug naudingų junginių, mineralinių medžiagų. Džiovintas uogasir lapus galima vartoti vietoj arbatžolių, be to, jos turi gydančių medžiagų. Šviežios uogos – vertinga kosmetinė priemonė. Kai kuriems asmenims žemuogės sukelia alergiją.

Balinis ajeras

(Acorus calamus L.)

Smulkūs dvilyčiai ajero žiedai susitelkę žaliose burbuolėse, kurių žiedynlapis irgi žalias,

panašus į lapą. Burbuolė atrodo auganti iš šono, nors iš tikrųjų yra stiebo viršūnėje. Žydi birželio ir liepos mėn.

Augalas maždaug 1 m. aukščio, maloniai kvepia. Stiebas ir lapai plokšti. Lapai kalavijiški, pamatine dalimi apkabina stiebą. Daugiametis augalas su storu, nariuotu, šakotu šakniastiebiu, kuris drieskiasi dumblėto substrato paviršiumi. Dauginai tik vegetatyviškai, nes vaisių pas mus nemezga (nėra vabzdžių apdulkintojų).

Auga upių ir ežerų pakrantėse, senvagėse, tvenkiniuose, balose, pelkėse, puveningame dumble. Sudaro sąžalynus. Randamas visoje respublikoje. XVI a. Atvežtas iš svetur į kai kkuriuos botanikos sodus. Labai greitai išplito visoje Europoje. Tėvynė – Indija (užauga raudonos uogos, nes ten veisiasi vabzdžiai, apdulkinantys žiedus). Yra nuomonių, kad ajerus į Europą užnešė totoriai (kai kur net ir vadinamas totorka).

Tai labai naudingas augalas visų pirma kaip vaistinis. Jo šakniastiebiai vartojami gydymui, taip pat yra žaliava parfumerijos pramonei (muilo ir dantų pastos gamybai) ir puiki kosmetinė priemonė. Ajeras kaip prieskonis tinka paukštienos patiekalams ir stipriesiems gėrimams. Skani ant ajero lapų kepta naminė duona. Jis filtruoja ir švarina vvandenį. Gyvuliai jo neėda.

Daugiažiedė baltašaknė

(Polygonatum multiflorum (L.) All.)

Žiedai vamzdiški, maloniai kvepia, nusvirę, puokštelėmis kaba po kiekvienu lapu. Apyžiedis baltas, jo danteliai žali. Vaisius – mėlynai juoda uoga.

Stiebas lanku išsilenkęs, gana ilgas (iki 70 cm), apvalus. Lapai odiški, kiaušiniški arba elipsiški, iišsideėstę išilgaistiebą dviem eilėmis taip, lyg būtų vienas plunksniškas lapas. Daugiametis augalas su šakniastiebiu.

Auga vidutinio drėgnumo ūksminguose miškuose, pakankamai derlinguose dirvožemiuose.

Paplitusi netolygiai, vietomis gana gausiai, okai kur retoka.

Augalas nuodingas, vaistinis, gydymui vartojamos visos jo dalys. Dekoratyvus, auginamas darželiuose ir parkuose. Globotinas augalas.

Kalninė arnika

(Arnica montana L.)

Stiebo ir šaknų viršūnėse išauga po vieną stambų graižą. Kraštiniai liežuviški žiedai iki 3 cm ilgio, tamsiai geltoni, lyg vėliavėlėmis gaubia graižą, vidiniai vamzdiški, taip pat tamsiai geltoni. Žydi nuo birželio iki liepos vidurio, pavienių graižų dar galima aptikti rugpjūtyje. Vaisiai – pailgi, pilkšvi, plaukuoti lukštavaisiai su skristuku iš šiukščių, gelsvai pikšvų plaukelių.

Stiebas status, kartais šakotas, apaugęs plaukeliais. Stiebo lapų 2-3 poros, kiti lapai susitelkę į skrotelę prie pagrindo. Šie stambesni už stiebinius, lygiakraščiai, pailgi, su rryškiomis gyslomis, pasidriekę žemės paviršiuje. Daugiametis specifinio kvapo augalas su gulsčiu šakniastiebiu ir plonomis šaknimis. Dauginasi sėklomis, bet neintensyviai.

Auga sausuose pušynuose, kartais atvirose vietose – briedgaurynuose. Išplitusi labai ribotai, rūšis yra saugoma.

Žiedai išskiria nektarą. Juose yra įvairių junginių (rauginių medžiagų, eterinių aliejų, inulino, cholino, flavonų ir kt.). Tai dažinis ir vaistinis augalas. Bandoma auginti arniką kultūroje. Šiuo metu jos vartojimas praktikoje turi būti griežtai reglamentuojamas.

Miškinė sidabražolė

(Potentilla erecta (L.) Räuschel)

Žiedai nedideli, ilgakočiai, geltoni, keturnariai (tuo skiriasi nuo visų kitų sidabražolių, kkurių žiedai penkianariai). Taurelė plaukuota. Geltoni vainiklapiai nedaug ilgesni už taurėlapius, iškirptomis viršūnėmis. Kuokelių iki 20. Žydi per visą vasarą. Vaisius – sutelktinis, susideda iš keleto raukšlėtų riešutėlių.

Stiebas 20-40 cm aukščio, laibas, šakotas, status ar pasidriekęs. Pamatiniai lapai ilgakočiai, trilapiai, greit nuvysta. Stiebo lapai bekočiai, triskiaučiai, nors atrodo iš 5 skiaučių (2 prielapiai). Daugiametis su storu trumpu šakniastiebiu. Iš šakniastiebio pumpurų kas pavasarį atželia bent keli stiebai.

Auga drėgnuose miškuose, kirtimuose, pelkėse, drėgnose pievose, dažniausiai drėgnuose, durpiniuose, lengvuose dirvožemiuose.

Viena iš vertingiausių vaistažolių. Paruošti šakniastiebiai vartojami nuovirų, tepalų, trauktinių pavidalu, taip pat kaip kosmetinė priemonė. Juose daug rauginių medžiagų, todėl labai tinka odoms išdirbti. Puiki audinių dažymo priemonė; pridėjus alūnų, gaunama raudona, o geležies sulfato – juoda spalva. Sidabražolės (dar vadinamos degimais, degsne, kondratu, priemetžole, šepetėliais ir kt) šakniastiebiai vartojami žuvies konservų gamyboje.

Lietuvoje dar auga keliolika sidabražolės rūšių, iš jų žinomesnės: žąsinė, penkiapirštė, tikroji.

Paprastasis putinas

(Viburnum opulus L.)

Balti putino žiedynai – tikrosios vasaros pranašai. Žiedynas – sudėtinė skėtinė kekė; žiedai penkianariai, kraštiniai daug stambesni už vidurinius, sterilūs, bet juose yra nektaro vabzdžiams vilioti. Žydi birželio pradžioje. Vaisiai – raudoni, sultingi kaulavaisiai su vienu kauliuku, visų vadinami uogomis, prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn.

Krūmas ar nedidelis medelis 2-4 m aukščio. Lapai su 3-5 stambiomis skiautėmis, sstambiai dantyti, išsidėstę poromisvienas prieš kitą; po rudens šalnų rausta. Dauginasi sėklomis (jas perneša paukščiai), taip pat vegetatyviškai atlankomis ir kelmo atžalomis. Išgyvena apie 50 metų.

Auga pamiškėse, miškuose, paupių šlaituose, pakelėse, pakrūmėse, daugiausia drėgnuose, humusinguose, glėjiškuose ir dumblinguose dirvožemiuose; gerai pakenčia paunsknę, bet žydi tir dera tik apšviestose vietose.

Putinas- populiarausias mūsų tautosakos krūmas, neretai apdainuojami jo žiedai ir uogos. Vaisiai gali būti valgomi. Žievė ir vaisiai vartojami medicinoje. Mediena kieta, tinka tekinimo dirbinaims.

Augalas dekoratyvus, neretai sodinamas apsauginiuose ir gyvenviečių želdiniuose, prie sodybų, kapinėse. Išvesta sodinė forma su rutuliškais, vien sterilių žiedų žiedynais, vadinama “gulbinais”, dauginama tik vegetatyviškai.

Paprastasis šaltekšnis

(Frangula alnus Mill.)

Žiedai smulkūs, penkianariai, po 2-7 išaugę lapų pažastyse. Taurelė neatsilenkia. Vainiklapiai žalsvai balti, trumpi, platūs. Žydi nuo gegužės iki liepos mėn. Vaisius – rutuliškas sultingas kaulavaisis, kuris nokdamas rausta, vėliau juoduoja.

Krūmas ar medis 3-7 m aukščio. Žievė lygi, tamsi. Lapai pražanginiai, kiek pailgi, lygiakraščiai, tamsiai žali, su trumpais kotais. Nuo vidurinės lapo gyslos lygiagrečiai atsišakoja į abi puses po 6-8 gysleles. Pumpurai plaukuoti, be žvynelių. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis. Gyvena apie 60 metų.

Auga miškuose, krūmuose, pelkėse, upių ir ežerų pakrantėse, dažniau aptinkamas drėgnuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose.

Žieduose yra nektaro, renkamo bičių ir kitų vabzdžių. Bitininkai vertina šaltekšnį dėl ankstyvo ir iilgo žydėjimo. Žievė vartojama kaip vaistinė žaliava. Vaisiai turi dažančių medžiagų. Juos lesa kai kurie paukščiai (pvz., juodagalvės sniegenos). Mediena dekoratyvi, tinka faneros gamybai, tekinimo darbams, iš jos gaminama anglis piešimui.

Paprastoji rykštenė

(Solidago virgaurea L.)

Žiedynas – viršūninė šluotelė. Trumpakočiuose nedideliuose graižuose žiedai skirtingi, liežuviški ir vamzdiški, bet visi geltoni ir visiems būdinga vienasėkliai lūkštavaisiai su skristukais. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn.

Stiebas žalias ar tamsiai raudonas, palankiomis sąlygomis gali užaugti iki 1 m ir daugiau. Lapai tamsiai žali, pailgi, karbuoti, su gražiu gyslų tinklu, apatiniai stamboki ir platūs, link viršūnės smulkėja. Daugiametis augalas su šakniastiebiu. Dauginasi vėjo išnešiojamomis sėklomis. Auga miškuose, dažniausiai šviesiuose ir sausuose pušynuose ar beržynuose, kirtimuose, miško aikštelėse, pievose, pakelėse.

Žiedus lanko bitės. Augalas dažinis (dažo ruda ir geltona spalva), taip pat vaistinis. Nuodingas naminiams gyvūnams, ypač avims. Pieniškose sultyse yra natūralaus kaučiuko. Augalas gana dekoratyvus, gali būti auginamas parkuose.

Vienapiestė gudobelė

(Crataegus monogyna jacq.)

Žiedynai – nelabai didelės skėtiškos kekės. Žiedai iki 2,5 cm skersmens, balti, penkianariai. Taurėlapiai pailgi, bukaviršūniai, žemyn atsilošę. Vainiklapiai apskriti. Kuokelių 16-20, jų dulkinės rausvos. Liemenėlis tiesus, vienas. Žydi birželio pradžioje, žydėjimas kartais užtrunka 2-3 savaites. Vaisiai – rusvai ar tamsiai raudoni obuolėliai su vienu kauliuku; prinoksta rugsėjo mėn.

Krūmas ar nedidelis medis 2-8 m aukščio. Šakos

dygliuotos, jaunos pilkai rusvos, vėliau papilkėja. Lapai pražanginiai, kotuoti, elipsiški, plinksniškai skiautėti. Nežydinčių šakelių lapai labiau suskaldyti. Prielapiai pjautuviški. Lapų viršutinė pusė tamsesnė. Rudenį spalvos nesikeičia. Išgyvena daugiau kaip 200 metų.

Auga pamiškėse, krūmuose, ypač krūmuotuose šlaituose, dirvonuose, daugiausia sunkesniuose kalkinguose dirvožemiuose. Augalas vaistinis, renkami žiedai ir vaisiai, dekoratyvus, auginamas sodybose, parkuose, kapinėse; tinka karpomoms ir nekarpomoms gyvatvorėms , grupėms. Mediena kieta, tvirta, rausva, lengvai poliruojama ir vartojama raižymo darbams.

Related Posts