Draustiniai

Home / Biologija / Draustiniai

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. DRAUSTINIAI…………………………4

1.1 Valstybiniai geologiniai draustiniai…………………………4

1.2 Valstybiniai geomorfologiniai draustiniai…………………………4

1.3 Valstybiniai telmologiniai (pelkių) draustiniai………………………5

1.4 Valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai…………………………5

2. DRAUSTINIŲ RŪŠYS…………………………5

2.1 Gamtiniai draustiniai…………………………5

2.2 Kultūriniai draustiniai…………………………6

2.3 Kompleksiniai draustiniai……………………….6

3. DRAUSTINIŲ STEIGIMO TIKSLAS…………………………7

4. VEIKLOS DRAUSTINIUOSE REGLAMENTAVIMAS………………..7

5. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS ŠVIETIMAS………..8

IŠVADOS…………………………10

LITERATŪRA…………………………11ĮVADAS

Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti kurį vieną arba keletą gamtos komponentų ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą. Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią ūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai lieka ankstesnių žemės ar vandens naudotojų žžinioje, ir jie privalo laikytis nustatytos juose tvarkos.1. Draustiniai

Norint išsaugoti vertingus kraštovaizdžius, unikalios augalijos, gyvūnijos plotus, ledynų paliktus riedulynus ir kitas saugotinas teritorijas, steigiami draustiniai. 1973 m. Lietuvoje buvo 173 draustiniai. Nuo 1998 m. Utenos raj. paskelbti šie draustiniai.1.1 Valstybiniai geologiniai draustiniai

Indubakių (Saldutiškių sen.). Saldutiškio apylinkėse jis jis paskelbtas draustiniu tais pačiais metais, kaip ir Vajelių. Jo plotas yra 7,2 ha. Kemešio ežero pakrantėje saugomas riedulynas Inkubakių (Undubakių, anot uteniškių) kaime yra nuskalautų kraštinių (galinių) morenų duobotame kalnyne. Jis išsinėstęs ttarpgūbriniame pažemėjime, Tauragnų iškilimuose. Juos paliko tuoj po šių aukštumų akumuliacijos sekęs ryškus atotirpis, susiformavęs smėlingų-žvirgždingų ir aleuritingų keiminių kuplių kalvų arealas ties Daunoriais, Kviliais, Saldutiškių pietuose pereinančių į Minčios smėlėtą, silpnai banguotą lygumą. Granitai, porfyrai (skersmuo 0,3-2 m.); ledynų aatvikti iš Suomijos, kiti iš Alandų salų, Baltijos jūros dugno ir Švedijos.

Vajelių (Saldutiškio sen.). Jo plotas 12 ha. Kraštinių (galinių) morenų suklotinio masyvaus gūbrio atlikuonis – balno formos riedulinga didkalvė, atsiradusi anksčiau kaip prieš 14 tūkst. metų dėl paskutiniojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos ledyno veiklos. Rieduliai daugiausia granitiniai (67%), smulkūs ir vidutinio dydžio (dažnesni 0,3–0,7 m skersmens); dauguma jųpateko iš Suomijos, o dalį ledynai atvilko iš alandų salų, Baltijos jūros dugno ir Švedijos. Manoma, kad Vajelių kalva, buvęs alkalankis. Šiomis dienomis, kaip ir kadaise, tiktų šventinėms apeigoms ir susibūrimams. Įdomus savo kilme ir istorija kalvos viršūnėje išlikęs ežerėlis. Jis apgaubtas žmonių pagarba, todėl nenukentėjo nuo jų veiklos.1.2 Valstybiniai geomorfologiniai draustiniai

Pakalnių (Leliūnų sen.) geomorfologinis draustinis yra netoli Pakalnių bažnytkaimio. Plotas 4420 ha. Platus Leliūnų–Pakalnių–Asmalų pakraštinių morenų darinių laukas, iš pietų apjuosiantis Uteną. Pakalnių draustinis – tai didelė plokščiakalnė, apklota limnoglacialiniais moliais, stačiais šlaitais nusileidžianti į gilius duburius. Tai Baltijos aukštumų lauko moreninių plokščiakalvių ruožo etalonas Aukštaičių aukštumoje. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.

Vaiskūnų. Yra Utenos Zarasų raj. Plotas – 442 ha. Didelė dalis yra Sudeikių sen. Vaiskūnų k. apylinkėse. Tai būdingas Sėlių aukštumoje termokarstinių pradubų performuotas reljefas. Vietovės čia kalvotos su šlaitais, pereinančiais į pradubas. 1997 12 229 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.1.3 Valstybiniai telmologiniai (pelkių) draustiniai

Balčių. (dalis Tauragnų sen.). Yra Utenos ir Zarasų raj. 22 km nuo Utenos. Plotas – 50 ha. Kaip pakraštinėms moreninėms aukštumoms būdinga Samanyčios (Nečėnų) pelkė. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu. Pelkė yra Minčios girioje, Utenos ežero baseine. Čia gausu spanguolynų.1.4 Valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai

Žiezdrių. (Tauragnų sen., Žiezdrių k.). Plotas – 296 ha. Tai raiškus keiminių didžkalvių kraštovaizdis su aukščiausiu Aukštaičių aukštumoje Papiliakalnio kalnu. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.

2. Draustinių rūšys

1. Geologiniai

2. Hidrografiniai

3. Pedologiniai

4. Hidrologiniai

5. Botaniniai

6. Zoologiniai

7. Botaniniai – zoologiniai

8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai

9. Geomorfologiniai

Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į:

1) gamtinius;

2) kultūrinius;

3) kompleksinius.2.1 Gamtiniai draustiniai

1) geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti;

2) geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;

3) hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti;

4) pedologiniai – natūraliems dirvožemiams saugoti;

5) botaniniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti;

6) zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos teriologinių, ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių ir kitos draustinių rūšys;

7) bbotaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti;

8) genetiniai – genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti;

9) telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;

10) talasologiniai – vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.2.2 Kultūriniai draustiniai

1) archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti;

2) istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms teritorijoms saugoti;

3) etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti;

4) urbanistiniai/architektūriniai – urbanistiniu požiūriu išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.2.3 Kompleksiniai draustiniai

1) kraštovaizdžio – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti;

2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti.

6. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami:

1) valstybiniai draustiniai;

2) savivaldybių draustiniai;

3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose.

3. Draustinių steigimo tikslai

1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;

2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;

3) išsaugoti laukinių aaugalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas;

4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;

5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

6) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.4. Veiklos draustiniuose reglamentavimas

1. Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus;

2) kasti durpes ir ežerų nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo;

3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius;

4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;

5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones

miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;

6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;

7) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius;

8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti ppastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;

9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

11) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

3. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą;

2) iš esmės pakeisti kkultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę.

4. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti ssugriežtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.

5. Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas.

6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji sklypai.

7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, ta.ip pat draustinių tvarkymo planai ir projektai gali papildomai riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kita.

5. Visuomenės informavimas ir aaplinkosauginis švietimas

Aplinkosauginiame darbe vienas efektyviausių prevencinių metodų – ekologinis švietimas. Vien draudimais ir baudomis sunku pasiekti, kad aplinkosauga kiekvienam žmogui taptų gyvenimo būdu, natūralia jausena. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas skiria didelį dėmesį aplinkosauginiam švietimui. Džiugu, kad rajonų ( miesto) agentūrose šis darbas vykdomas nuolat ir kryptingai. Visuomenės informavimo ir aplinkosauginio švietimo prioritetine kryptimi laikoma vaikų ir jaunimo aplinkosauginis ugdymas. Utenos rajone, Ignalinos rajone ir Visagino mieste veikia jaunojo aplinkos apsaugos inspektoriaus mokyklos. Galima būtų tik pasidžiaugti jaunųjų gamtos mmylėtojų entuziazmu. Nors kitų rajonų agentūrose šių mokyklų įkurta nėra, tačiau agentūrų darbuotojai nuolat pagal suderintas mokyklų programas skaito moksleiviams paskaitas, supažindina su pačiais naujausiais aplinkosauginiais dokumentais, pateikia pavyzdžius, kaip žmonės tyčia ar dėl neatsargumo niokoja aplinką, pažeidinėja įstatymus. Žinoma, pateikia ir gerų pavyzdžių, kaip visuomenė rūpinasi gamta, kad ji būtų išsaugota ateities kartoms. Zarasų rajono agentūros darbuotojai surengė moksleivių piešinių parodą aplinkosaugos tema.IŠVADOS

Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias taisykles ir tvarką, t.y. režimą. Paprastai kiekvienos rūšies draustinių nuostatose numatyta po keletą draudimų arba apribojimų, padedančių išsaugoti jiems būdingas vertybes. Pavyzdžiui, geologiniuose draustiniuose draudžiama griauti, kasinėti ar užpilti atodangas ir karstines įgriuvas, rinkti bei sprogdinti riedulius ir steigti kasinius; botaniniuose – kultūrinti pievas, keisti naudmenas, vartoti pesticidus, kirsti medžius ūkiniais tikslais sklypuose su retųjų rūšių augalais.LITERATŪRA

• http://www.heritage.lt

• http://www.nerija.lt/lt/gamta/draustiniai.php

Related Posts